„Galbūt pamatysime galingą armiją palei sienas.“ Baltijos šalys rengia pabėgimo planus ()
Lietuva, Latvija ir Estija rengia masinės evakuacijos planus Rusijos atakos atveju.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Zapad-2021_strategic_military_exercises_%282021-09-13%29_1.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prioritetai apima apgyvendinimo vietų nustatymą ir masinio gyventojų judėjimo strategijos parengimą. Šios šalys grėsmę suvokia kaip realią, tačiau pabrėžia, kad piliečiai jaučiasi saugesni, nes mato valdžią veikiančią.
Lietuva, Latvija ir Estija ruošiasi susidoroti su Rusijos išpuolio pasekmėmis, kurdamos masinės civilių evakuacijos karo atveju planus. Baltijos šalys planuoja pabėgimo maršrutus ir nakvynės vietas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad piliečiai jaučiasi ramiau žinodami, jog šalis ruošiasi konfrontuoti su Rusija galimos grėsmės atveju. „Mes atlikome savo namų darbus“, – sakė jis.
„Palei Baltijos šalių sienas galime pamatyti galingą armiją, kurios akivaizdus tikslas bus per tris dienas ar savaitę užimti visas tris šalis“, – sakė Lietuvos priešgaisrinės tarnybos vadovas Renatas Požėla, atkreipdamas dėmesį, kad tarnybos ruošiamos įvairiems scenarijams.
|
Jis pridūrė, kad taip pat galimi ryšio ar transporto priemonių sabotažas, masinis migrantų antplūdis, socialiniai neramumai tarp rusakalbių mažumų arba melagingų naujienų skleidimas, sukeliantis masinį gyventojų pabėgimą.
Estijos nepaprastosios padėties tarybos patarėjas masinės evakuacijos klausimais Ivaras Mai pažymėjo, kad Baltijos šalys privalo apsvarstyti Rusijos atakos Suvalkų koridoriuje galimybę. Tai reikštų, kad jos būtų atkirstos nuo sąjungininkų.
Šį scenarijų anksčiau siūlė ir kiti ekspertai. Rugsėjį buvęs JK karinės žvalgybos karininkas Philipas Ingramas komentavo, kad „Vladimiras Putinas ruošiasi bandyti užimti Suvalkų koridorių“.
„Stebime padidėjusį Rusijos armijos buvimą Karaliaučiuje ir Baltarusijoje, matome staigias karines pratybas ir neįprastus kariuomenės judėjimus“, – sakė jis.
Baltijos šalys yra susirūpinusios dėl Rusijos karinių išlaidų, kurios didėja nuo 2022 m., kai buvo pradėta plataus masto invazija į Ukrainą.
Šis klausimas rūpi ne tik Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet ir Lenkijai. Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis nagrinėjo šį klausimą, pabrėždamas, kad „po beveik ketverių metų Rusijos noras kariauti, deja, nesumažėjo; veikiau priešingai“.
Rengdamosi galimam Rusijos išpuoliui, šių metų gegužę Baltijos šalys sustiprino bendradarbiavimą civilinės gynybos srityje. Jos taip pat nustatė prioritetus energetikos ir kritinės infrastruktūros apsaugos srityse, įskaitant kibernetinio saugumo kontekstą.
Spalio 3 d. Lenkijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos krašo apsaugos ministerijų ir ginkluotųjų pajėgų atstovai susitiko aptarti galimo bendradarbiavimo minų gamybos srityje. Šių metų kovą visos keturios šalys paskelbė apie savo ketinimą pasitraukti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas.
Taip pat buvo aptarta galimybė bendradarbiauti minų gamybos ir bendrų karinių pirkimų srityse. Šie klausimai laikomi itin svarbiais stiprinant Baltijos gynybos liniją.
Nors Rusija tikina neketinanti pulti NATO šalių, Aljanso valstybės narės vis dažniau susiduria su Rusijos provokacijomis, įskaitant oro erdvės pažeidimus.
Rugsėjo 19 d. Rusijos naikintuvai MiG-31 pasirodė netoli Estijos Vaindloo salos, maždaug už 100 kilometrų nuo šalies sostinės. Vos prieš kelias dienas, rugsėjo 10 d., Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.
![[ŽT] „Priešas jau čia.“ Kas vyksta Lietuvoje](/photo/202510/06/07/thumb_154498__paveikslas(9123).png)
