Praeities klaidų pasekmės. Vokietijos kariuomenė neturi teisės numušti Rusijos dronų ()
Vokietijos kova su Rusijos dronais susidūrė su netikėta kliūtimi: nacių palikimu. Šalies kariuomenė negali numušti užsienio bepiločių orlaivių net savo oro erdvėje.
© Tim Rademacher, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2017-06-10_152517_Tag_der_Bundeswehr_CH-53.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo priimta konstitucija aiškiai draudžia kariuomenei atlikti pagrindinį vaidmenį šalies vidaus saugumo srityje. Dokumentas buvo taip parengtas, nes naciai ir jų sąjungininkai istoriškai piktnaudžiavo Vokietijos karine galia.
Tačiau šiandien, kai, regis, Kremlius vis labiau siekia išbandyti Europą daugybe dronų atakų, šios konstitucinės apsaugos priemonės turi nenumatytą šalutinį poveikį: jos riboja Vokietijos galimybes apsiginti nuo Maskvos provokacijų.
Dėl pačių vokiečių įgyvendintų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo praeities klaidų kartojimo, jų kariuomenė tiesiog negali numušti dronų vidaus oro erdvėje. Pokario konstitucinės nuostatos daro šalį labiau pažeidžiamą Rusijos agresijos.
|
„Turime iš dalies pakeisti įstatymus taip, kad vieninteliai, kurie gali tai padaryti, būtent Bundesveras, taip pat gautų atitinkamus įgaliojimus“, – pabrėžė Bundestago gynybos komiteto pirmininkas Thomas Röwekampas.
Teoriškai Vokietijos ginkluotosios pajėgos galėtų imtis ginklų didelio masto invazijos atveju. Tačiau, kaip aiškino teisės ekspertai, dronų įsiveržimai nelaikomi tokiais rimtais išpuoliais. Pagal įstatymą Bundesveras gali numušti bepiločius orlaivius tik virš karinių bazių.
Nėra jokių įrodymų, kad į Vokietijos oro erdvę įsiveržę dronai kėlė grėsmę. Vokietijos valdžios teigimu, Rusija savo bepiločius orlaivius naudoja šnipinėjimui. Praėjusiais metais dronai buvo pastebėti virš ginklų gamintojos „Rheinmetall“ ir chemijos koncerno BASF objektų. Policija turi teisę juos numušti, tačiau teisėsaugos pareigūnams trūksta tam reikalingų techninių galimybių.
„Federalinė policija, kaip ir beveik visos Vokietijos žemių policijos pajėgos, šiuo metu neturi pajėgumų apsisaugoti nuo dronų“, – pripažino Röwekampas.
Kariuomenė turi daugiau galimybių, tačiau jos veiksmų teisė yra ribota. Ši situacija „stato Vokietijos lyderius į keblią padėtį“, nes jie siekia reaguoti į Kremliaus provokacijas. Šiuo metu Bundesveras gali teikti tik „administracinę pagalbą“ – padėti identifikuoti bepiločius orlaivius ir perduoti duomenis paprašius.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas planuoja federalinėje policijoje sukurti kovos su dronais padalinį ir įsteigti nacionalinį kovos su dronais centrą. Tai leistų teisėsaugai, žvalgybai ir kariuomenei sutelkti išteklius. Jis taip pat nori prastumti įstatymo projektą, kuris leistų kariuomenei numušti dronus Vokietijos oro erdvėje, jei kyla grėsmė žmonių gyvybei. Tačiau neaišku, ar tai prieštarautų konstitucijai.
Vokietijai gresia pavojus artimiausiu metu likti gana beginklei. Vieninteliu ilgalaikiu sprendimu laikoma Konstitucijos keitimas.
„Pasaulis pasikeitė ir nebėra skirtumo tarp vidinio ir išorinio saugumo. Žvelgdami į ateitį, turime pritaikyti savo konstitucines nuostatas prie realybės“, – padarė išvadą Röwekampas.
.jpg)
.png)
