„Maži žalieji žmogeliukai“ Europoje. „Galima Rusijos invazija. Per artimiausias 3 savaites“ ()
Ukrainos politologo Andrijaus Myseliuko nuomonė.
© Mil.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Zapad-2017_03.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos sausumos operacija Europoje tampa vis realesnė ir gali prasidėti net per artimiausias tris savaites, prognozuoja politikos analitikas Andrijus Myseliukas. Jis pateikia 7 veiksnius, patvirtinančius didelę tokio įvykių raidos tikimybę.
Rusijos sausumos operacija Europoje gali įvykti per artimiausias tris savaites.
Tai, kaip teigia karo analitikai, yra labai tikėtinas scenarijus.
Šie veiksniai leidžia mums teigti, kad tai labai tikėtina:
1. Praėjo mėnuo nuo dviejų dešimčių Rusijos dronų invazijos į Lenkiją rugsėjo 9-10 d. naktį. Šio laiko nepakako, kad NATO valstybės narės bent nacionaliniu lygmeniu savo šalyse priimtų ir praktiškai įgyvendintų antikrizinius sprendimus dėl reagavimo į tokius išpuolius. Lygiai taip pat nebuvo priimti reikalingi protokolai ir taisyklės dėl veiksmų tokių išpuolių metu.
Nepaisant precedento neturinčio Aljanso chartijos 4 straipsnio dėl konsultacijų taikymo dažnumo (du kartus per dvi savaites – Lenkijos prašymu po dronų atakos ir Estijos, kai trys Rusijos MiG-31 naikintuvai daugiau nei 10 minučių pažeidė Estijos oro erdvę, nepaisant to, kad nuo NATO įkūrimo 1949 m. 4 straipsnis buvo panaudotas tik 7 kartus).
|
Kai kurie teigiami pokyčiai kuriant veiksmingas reagavimo į Rusijos dronų atakas priemones yra Bavarijos žemės vyriausybės Vokietijoje, Vokietijos federalinės vyriausybės ir Belgijos bendrovės „Thales“ iniciatyvos sunaikinti tokius dronus. Tačiau šių iniciatyvų įgyvendinimas praktikoje užtruks.
Be jokios abejonės, Europos nepasirengimas čia ir dabar griežtai atsakyti į Rusijos išpuolius skatina rusus toliau bandyti (ir demonstruoti) Europos saugumo silpnumą.
2. Svarbus aspektas: kai Europos NATO šalių kariškiai vertina galimas kitų Rusijos smūgių kryptis, jie natūraliai vadovaujasi karine logika.
Štai kas įdomu: kiek dar „specialiųjų karinių operacijų“ buvusiam KGB nariui Putinui reikia surengti, kad NATO suprastų, jog Rusijos vyriausybėje pagrindinį vaidmenį atlieka specialiųjų tarnybų klanas ir kad karo prieš europiečius taisykles nustato ne Rusijos armija, o pirmiausia Putino vadovaujama specialiųjų tarnybų grupė?
Šios grupės logika nėra karinė, tai specialiųjų tarnybų logika. Smūgis smogiamas ne ten, kur rusai turi geriausiai paruoštas pozicijas, o ten, kur galima greitai „atsikratyti“ ir taip pat greitai smogti priešui.
Tokių pažeidžiamumų sąraše yra ir akivaizdžių – pavyzdžiui, galimas „žaliųjų žmogeliukų“ išpuolis prieš vieną iš Baltijos šalių ar Lenkiją iš Baltarusijos teritorijos arba Rusijos Federacijos Kaliningrado eksklavo, bandymas perimti Suvalkų koridoriaus kontrolę iš Baltarusijos arba militarizuotas reidas iš Rusijos Federacijos teritorijos, siekiant apsaugoti rusų teises pasienio Estijos mieste Narvoje, kur rusai sudaro daugiau nei 80 proc. gyventojų.
Tačiau yra ir daugybė kitų galimybių, kurias galima anksti nustatyti ir kurios padėtų neutralizuoti Vakarų šalių specialiąsias tarnybas.
3. Per mėnesį nuo Rusijos dronų invazijos į Lenkiją Rusija patvirtino akivaizdų dalyką: Putinas kariauja prieš kolektyvinius Vakarus ir ypač Europą, nuolat didindamas šiame kare prieš priešą naudojamų priemonių kokybę ir kiekybę. Tai eskalacijos procesas (nuo kurio Vakarai metų metus stengėsi išvengti), Rusija veikia pagal į kosmosą kylančios raketos principą. Pirma, pasiekiamas pirmasis kosminis greitis, tada antrasis, tada trečiasis...
Šis eskalacijos procesas prasidėjo nuo Krymo užėmimo 2014 m., vėliau paspartėjo dėl karo Donbase, o vėliau – dėl didelio masto karo Ukrainoje. Norint suprasti šio eskalacijos reikšmę ir mastą, pakaks pasakyti, kad Putinas, kaip asmuo, kuris 2014 m. paspaudė mygtuką „Start“, pats nebegali sustabdyti šios raketos. Net jei ir norėtų. Bet jis to nenori – ir čia „caras“ bei jo „bojarinai“ yra visiškai monolitiniai. Tik griežta ir milžiniška prievarta gali sustabdyti šį Putino Rusijos judėjimą eskalacijos spirale. Tokią pačią, kokią Ronaldas Reaganas naudojo prieš SSRS.
4. Pritarimą perėjimui į kokybiškai naują eskalacijos etapą, ketvirtąjį – atviras kinetines karines operacijas prieš Europą – Putinas neabejotinai gavo iš artimiausio pagrindinio savo sąjungininko – Kinijos lyderio Xi Jinpingo. Kaip ir prieš invaziją į Ukrainą 2022 m. Tuomet, 2022 m. vasario 4 d., susitikime Pekine Xi ir Putinas susitarė dėl „partnerystės be ribų“, kuri taip pat apėmė paramą Rusijos invazijai į Ukrainą – ir jau vasario 24 d. Putinas pradėjo plataus masto invaziją. Šių metų rugsėjo 2 d. Putinas ir Xi vėl susitiko Pekine, Rusijos prezidentas giriasi „precedento neturinčiais“ jų šalių santykiais – o rugsėjo 10 d. Rusijos atakos dronai įsiveržė į NATO valstybės narės teritoriją.
Tęsinys kitame puslapyje:
.png)
