Skandalinga. Slaptas Vokietijos projektas. Padėjo Putinui pasiruošti invazijai į Ukrainą? ()
Prieš Krymo aneksiją 2014 m., Angelos Merkel vyriausybė planavo kartu su Rusija įgyvendinti didelio masto gynybos projektą.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Angela_Merkel_and_Vladimir_Putin_%282020-01-11%29_09.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jame buvo numatyta pastatyti aštuonis modernius karinius mokymo centrus, kurių vertė siekia apie 1 mlrd. eurų ir kuriuose planuota mokyti Rusijos karius pagal Vakarų standartus.
Vokiečių žurnalistų Katjos Glöger ir Georgo Mascolo knygoje „Nesėkmė – tyrimas apie Vokietijos politikos Rusijos atžvilgiu istoriją“ teigiama, kad Vokietijos vyriausybė palaikė idėją sukurti Rusijoje mokymo bazių tinklą, aprūpintą naujausiomis kovos imitavimo technologijomis.
Projekte buvo naudojamos lazerinės sistemos, jutikliai ir pirotechnikos prietaisai, galintys atkurti realias kovos sąlygas – pagal Vokietijos Bundesvero mokymo centro netoli Magdeburgo pavyzdį.
Tyrimas rodo, kad iniciatyva atsirado po Rusijos karo su Sakartvelu 2008 m., kai Kremlius pripažino poreikį modernizuoti kariuomenę. Putinas domėjosi Vokietijos kariuomenės patirtimi ir kreipėsi į Berlyną pagalbos kurdamas panašius centrus.
|
Pasak generolo Josefo Niebeckerio, buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio patarėjo, Vokietijos vyriausybė iš tiesų turėjo politinę direktyvą skatinti šios idėjos įgyvendinimą: „Tai buvo aiški užduotis – kiek įmanoma labiau remti Rusijos norą bendradarbiauti“.
2011 m., vizito Maskvoje metu, tuometinis gynybos ministras Thomas de Maiziere pareiškė, kad Vokietija „yra suinteresuota sukurti modernią, gerai valdomą Rusijos armiją“. Kartu jis pripažino, kad turėjo „vidinių abejonių“, tačiau jautė didelį spaudimą iš politikų, karinių struktūrų ir pramonininkų, kurie palaikė šį projektą.
Tačiau po Krymo okupacijos 2014 m. vasarį sandoris buvo galutinai nutrauktas. „Rheinmetall“, turėjusi tiekti techninę įrangą centrams, pranešė, kad iš tikrųjų neturėjo laiko pradėti įgyvendinimo, o Vokietijos vyriausybė blokavo visas karinio bendradarbiavimo su Rusija formas.
Knygos autoriai pažymi, kad atskleistos detalės prieštarauja vėlesniems Angelos Merkel pareiškimams, kuri apkaltino Lenkiją ir Baltijos šalis nenoru pradėti dialogo su Putinu po Minsko susitarimų.
.png)
