Šalia Lietuvos – branduolinių bombų lietus. Slaptame III-iojo pasaulinio karo plane konkretūs taikiniai ()
Tai būtų apokalipsė.
© AlexAntropov86 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/nuclear-atom-bomb-atomic-science-2136244/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1962 metais pasaulis atsidūrė ant pasaulinės katastrofos slenksčio. Šaltasis karas pasiekė savo kulminaciją, o įtampa tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos grasino peraugti į branduolinį karą. Pačiame šio konflikto centre atsidūrė ir Lenkija. Tik po daugelio metų buvo paviešinti dokumentai, atskleidžiantys, kad Trečiojo pasaulinio karo atveju miestai prie Vyslos būtų tapę branduolinių smūgių taikiniais. Plane, turinčiame kodinį pavadinimą SIOP-62, buvo tiksliai nurodyti smūgių taikiniai, užtaisų galia ir numatomi sunaikinimo mastai.
Slaptą dokumentą, pavadintą „Strateginės oro vadovybės branduolinio ginklo poreikių studija 1959 metams“, paviešino Pentagonas. Tai buvo amerikiečių akademinės nevyriausybinės organizacijos National Security Archive (NSA) pastangų rezultatas.
Dokumente pateiktas 1,2 tūkstančio taikinių sąrašas Rytų bloko šalyse ir Kinijoje. Amerikiečiai planavo juos bombarduoti branduolinėmis bombomis, jei būtų prasidėjęs Trečiasis pasaulinis karas.
Pagrindiniais smūgių taikiniais turėjo tapti sovietinės oro pajėgų bazės. Po jų sunaikinimo buvo planuojama paralyžiuoti Varšuvos pakto šalių – įskaitant okupuotą Lietuvą – transporto ir energetikos infrastruktūrą.
SIOP-62. Kas tai buvo – NATO globalinio branduolinio puolimo planas?
|
Šeštojo dešimtmečio pradžioje pasaulis gyveno branduolinės pražūties šešėlyje. Po Antrojo pasaulinio karo ginkluotės technologijos vystėsi neįtikėtinu greičiu. Jungtinės Valstijos jau turėjo ne tik strateginius bombonešius B-52, bet ir balistines raketas, paruoštas paleidimui iš požeminių šachtų bei atominių povandeninių laivų.
Tokiomis sąlygomis buvo būtina sukurti vieningą veiksmų planą. Taip gimė SIOP-62 (Single Integrated Operational Plan – Vieningas integruotas operacijų planas). Dokumentą 1960 metų pabaigoje patvirtino prezidentas Dwightas Eisenhoweris, o jis įsigaliojo 1961 m. balandžio 1 d.
Plano tikslas buvo paralyžiuoti Sovietų Sąjungos bei Rytų bloko šalių, tarp jų ir Lietuvos bei Lenkijos, karinį bei pramoninį potencialą. Branduolinio karo atveju smūgiai būtų nukreipti į vadovybės centrus, komunikacijos mazgus ir pagrindinius pramonės centrus.
Kodėl Lenkija atsidūrė tarp NATO branduolinių taikinių?
Lenkijos geografinė padėtis visada turėjo strateginę reikšmę. Šaltojo karo metu šalis buvo viena iš Varšuvos pakto atramų, jungusi Sovietų Sąjungą su Vidurio Europa.
Konflikto su NATO atveju būtent per Lenkijos teritoriją būtų ėję pagrindiniai sovietinių kariuomenės ir technikos tiekimo keliai. Per Mazūriją, Mazoviją ir Žemutinę Sileziją driekėsi koridoriai, leidžiantys greitai perkelti armijas Vokietijos Demokratinės Respublikos, Čekoslovakijos ir toliau – į Vakarų Europos kryptimi.
Todėl NATO strategams Lenkija buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos logistinė ir operacinė atrama. Branduolinis smūgis Lenkijos miestams Trečiojo pasaulinio karo atveju turėjo praktiškai nutraukti Sovietų ryšius su vakarų sąjungininkais, atimti galimybę koordinuoti veiksmus ir užkirsti kelią greitam kariniam atsakui.
Lenkijos miestams buvo numatyti branduoliniai smūgiai – paviešintas sąrašas
Pagal paviešintus duomenis, tarp taikinių buvo: Varšuva, Krokuva, Vroclavas, Gdanskas, Poznanė, Lodzė, Liublinas, Ščecinas, Balstogė ir Žešuvas.
Daugeliu atvejų planuota naudoti 100–300 kilotonų galios užtaisus – tai yra nuo šešių iki dvidešimties kartų galingesnius nei bomba, numesta ant Hirošimos.
Sunaikinimo simuliacijos parodė siaubingą galimos katastrofos mastą:
- Vroclavas – 300 kilotonų užtaisas Dominikonų aikštės rajone sukurtų 780 metrų skersmens ugnies kamuolį. Smūgio banga, galinti sugriauti betoninius pastatus, išplistų daugiau nei 1,4 km spinduliu. Viso miesto centras būtų nušluotas nuo žemės paviršiaus.
- Varšuva – 300 kilotonų sprogimas miesto centre sunaikintų teritoriją nuo Kultūros rūmų iki Alejų Jeruzalimskų ir Vyslos apylinkių. Skaičiuojama, kad žūtų iki 250 tūkstančių žmonių.
- Krokuva ir Nova Huta – planuoti du smūgiai: 300 kilotonų Nova Hutoje ir 100 kilotonų miesto centre. Miestas sudegtų per kelias minutes.
- Gdanskas, Lodzė, Poznanė, Liublinas, Olštynas, Balstogė, Žešuvas, Ščecinas ir kiti miestai turėjo būti atakuoti 100 kilotonų užtaisais.
- Pasienio perėjos, pavyzdžiui, Medyka, turėjo būti sunaikintos 300 kilotonų bombomis, kad būtų nutraukti Raudonosios armijos tiekimo keliai.
Lenkijos miestai – branduolinio puolimo taikiniai. „Tai būtų buvusi apokalipsė“
Jei planas SIOP-62 būtų įvykdytas, Lenkija būtų nustojusi egzistuoti kaip valstybė. Branduolinio smūgio pasekmės būtų toli peržengusios pačių sprogimų ribas.
„Net ir turint geriausiai organizuotą civilinę gynybą, 80–90 procentų didmiesčių gyventojų žūtų per pirmąsias valandas,“ – pabrėžia dr. hab. Tomaszas Pawłowskis. – „Tie, kurie išgyventų smūgio bangą, mirtų per artimiausias dienas nuo radiacijos ligų“, – priduria jis.
Iš šiandienos perspektyvos SIOP-62 planas atrodo kaip epochos, kurioje nebuvo jokio pasitikėjimo tarp supervalstybių, produktas. Tiek NATO, tiek Varšuvos paktas rengė savo „pirmojo smūgio“ planus, kuriuose buvo skaičiuojama ne ar žus milijonai, o kaip greitai jie žus.
„Tai būtų buvusi apokalipsė – be jokios abejonės. Sunaikinimo mastą sunku net įsivaizduoti“, – sakė dr. hab. Marekas Walencikas, cituojamas dienraščio „Dziennik Zachodni“.
