„Tylūs šnipai vėl kyla po 200 metų. Ekspertai apstulbo pamatę rezultatus“ ()
Nebrangu ir efektyvu.
© Stop kadras|https://www.youtube.com/watch?v=vzUpswlH0aQ
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pažangiausių technologijų, tokių kaip palydovai ir dronai, eroje „kariniai oro balionai“ netikėtai vėl tapo pagrindiniu objektu. JAV ir kitos kariuomenės vėl pristatė karšto oro balionus, pirmą kartą panaudotus XVIII amžiuje stebėjimui, ryšiui ir žvalgybai, kaip nebrangius ir didelio efektyvumo mūšio lauko išteklius. Šį atgimimą dar labiau paspartino sustiprėjusios pasaulinės pastangos neutralizuoti neseniai Kinijos dislokuotus stebėjimo balionus.
Praėjusį balandį JAV armija pasirašė 4,2 mlrd. dolerių vertės sutartį su 10 gynybos bendrovių dėl „aerostatinių balionų“ – žemo aukščio, pririštų stebėjimo platformų, naudojamų žvalgybai ir ryšiui, – atnaujinimo. Praėjusiais metais per kas dvejus metus Ramiajame vandenyne vykstančias didelio masto karines pratybas JAV kariuomenė pademonstravo neįprastą vaizdą: į stratosferą buvo paleistas žvalgybinis balionas su elektromagnetinio spektro jutikliais, skirtas nukreipti naują tiksliojo smūgio raketą (PSM) link judančio karinio laivo.
JAV nėra vienintelė šalis, atgaivinanti karinius balionus. Lenkija praėjusių metų gegužę nusprendė investuoti 960 mln. JAV dolerių), kad įdiegtų keturis JAV gamybos aerostatus, siekdama sukurti ankstyvojo perspėjimo radarų tinklą, skirtą aptikti Rusijos raketas ir karinius orlaivius. Izraelis dislokavo raketų aptikimo balionus palei savo sieną su Libanu, o Ukraina naudoja balionus kaip signalų perdavimo įrenginius tolimojo nuotolio dronų skrydžiams. Ši „balionų taktika“ dabar aktyviai taikoma visame pasaulyje.
|
Kai 1783 m. broliai Montgolfier išrado oro balioną, didžiosios valstybės pradėjo tyrinėti jo karinį pritaikymą. Po vienuolikos metų, 1794 m., Prancūzijos revoliucinė armija panaudojo vandenilio balioną Austrijos kariuomenės judėjimui stebėti, taip pradėdama jo karinį naudojimą. Balionai ir toliau buvo žvalgybos ir ryšio priemonės Amerikos pilietiniame kare, Prancūzijos-Prūsijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare.
Jų nuosmukis prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai lėktuvai ir palydovai pavertė balionus nebenaudojamais. Kartais jie buvo naudojami kaip „užtvaros balionai“, siekiant sutrikdyti priešo orlaivių veiklą, tačiau iš esmės prarado savo reikšmę.
Pastaraisiais metais padėtis pasikeitė, nes kariuomenė vis dažniau naudoja aerostatus ir didelio aukščio balionus. Jų atgimimas kyla iš „ekonominio efektyvumo“: jie yra pigesni, daugkartinio naudojimo ir kelia minimalų triukšmą, o aptikimo įrangą sunkiau pastebėti. Aerostatai, paprastai dislokuojami 3–5 km aukštyje, puikiai tinka aptikti žemai skraidančias raketas ar dronus. Jie yra pigesni nei orlaiviai su įspėjimo ir kontrolės sistema (AWACS) ir gali veikti savaites. Didelio aukščio balionai, laisvai sklandantys stratosferoje (24–37 km), leidžia perimti ryšį ir gauti didelės skiriamosios gebos vaizdus. Kartu su dirbtiniu intelektu (DI) jie gali analizuoti vėjo modelius, kad ilgesnį laiką išliktų virš konkrečių zonų.
Silpnybės yra pažeidžiamumas stipriems stratosferos vėjams, dėl kurių sunku balionus tiksliai valdyti. Priklausomybė nuo mažų saulės baterijų gali sukelti elektros energijos trūkumą ir ryšio sutrikimus. Jos taip pat kelia diplomatinės įtampos riziką, pavyzdžiui, 2015 m. incidentą, kai JAV karinis aerostatas nuskriejo 150 km atstumu, nutrūkus jo lynui, ir tai sukėlė nerimą gyventojams.
Kinijos veikla dar labiau paskatino spartų karinių oro balionų plitimą. 2023 m. vasarį JAV naikintuvas numušė autobuso dydžio kinišką balioną, kelias dienas dreifavusį virš Amerikos oro erdvės. Nors JAV įtarė, kad tai stebėjimo balionas, Kinija teigė, kad jis skirtas moksliniams tyrimams. Pranešama, kad Pekinas pastaraisiais metais taip pat paleido daugiau nei 100 tokių balionų virš Taivano sąsiaurio.
JAV kariuomenė pradėjo naudoti balionus narkotikų kontrabandos stebėjimui palei Meksikos sieną ir nelegalių siuntų aptikimui netoli Puerto Riko. Naujausi eksperimentai apėmė kelių balionų vienu metu dislokavimą, siekiant suformuoti taikinių aptikimo ir smūgių valdymo tinklą. Planuojama prie balionų pritvirtinti ginkluotus dronus, kad juos būtų galima dislokuoti už priešo linijų. Liepos mėnesį JAV Kongresas pagal „Didelį ir gražų įstatymą“ skyrė 50 mln. dolerių stratosferos balionų eksperimentams remti.
