Dešimtys katastrofų. Kurį JAV lėktuvą sunkiausia nuleisti ant lėktuvnešio? (Video) ()
Blogą šio orlaivio reputaciją patvirtina avarijų statistika.
© U.S. Navy | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:F7U_Cutlass.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugumai iš mūsų naikintuvo nuleidimas ant lėktuvnešio yra neįsivaizduojamas. Net patyrę pilotai tai laiko vienu sunkiausių manevrų.
Vienas lengviausiai lėktuvnešyje nuleidžiamų orlaivių yra F/A-18 „Hornet“, tačiau net ir jam nuleisti reikia nepaprastų piloto įgūdžių. Norėdamas nusileisti, pilotas per maždaug 18 sekundžių turi atlikti apie 300 smulkių valdymo korekcijų. Jei suklys, geriausiu atveju bus gėda prieš kolegas, blogiausiu atveju – tai gali būti paskutinis piloto atliekamas manevras.
Yra vienas orlaivis, kurį net ir labai patyrę karinio jūrų laivyno pilotai laiko sunkiai nuleidžiamu. Tai naikintuvas „Vought F7U Cutlass“. Tai vienas iš trijų „Vought“ orlaivių, kurie buvo pagarsėję dėl sunkumų nusileidžiant ant lėktuvnešio.
|
Lėktuvas turėjo nepatikimus variklius ir jam reikėjo didelio nusileidimo kampo.
„Cutlass“ buvo sunku nusileisti ant lėktuvnešio. Ypač stebina, kai jis buvo specialiai sukurtas lėktuvnešiams.
„Cutlass“ buvo novatoriškas orlaivis, pasirodęs reaktyvinių lėktuvų eros pradžioje. Nors jo skrydžio charakteristikos buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl buvo sunku nusileisti, tai nebuvo vieninteliai orlaivio trūkumai. Jis taip pat turėjo nepakankamą galią, problemiškas hidraulines skrydžio valdymo sistemas ir neturėjo matomumo į priekį nusileidimo metu dėl didelio nosies pakėlimo kampo.
Blogą lėktuvo reputaciją patvirtina avarijų statistika. Nuo 1952 iki 1956 m. įvyko 78 incidentai, iš kurių daugiau nei 25 % baigėsi mirtimi.
Šis lėktuvas buvo nurašytas 1959 m. – praėjus mažiau nei 10 metų nuo tarnybos pradžios 1951 metais.
Yra dar du „Chance Vought“ lėktuvai, kuriuos buvo sunku nuleisti. „Vought F-8 Crusader“ turėjo panašių aerodinaminių problemų. Pilotai buvo priversti jį nuleisti dideliu nosies pakėlimu. Tai buvo taip ekstremalu, kad inžinieriai buvo priversti sukurti unikalų šios problemos sprendimą: kintamo nuolydžio sparną.
Nepaisant sunkumų nusileidžiant, orlaivis turėjo gerą reputaciją tarp pilotų, kurie jį laikė „puikiu naikintuvu“.
Kitas orlaivis, kurį pilotams buvo sunku nusileisti, buvo A-7 „Corsair“.
Siekiant sumažinti kūrimo išlaidas, „Corsair“ buvo sukurtas „Crusader“ pagrindu. Tačiau jis paveldėjo kai kurias blogiausias savo giminaičio nusileidimo charakteristikas. „Corsair“ varikliai reagavo lėtai, o orlaivis nusileidimo metu taip pat turėjo palaikyti didelį artėjimo greitį. Dėl to pilotai turėjo labai mažai vietos klaidoms galutinio artėjimo metu, o nusileidimo nukrypimus buvo itin sunku kontroliuoti.
