„Konfliktas beldžiasi į kaimyno duris.“ Generolas apie pamokas iš karo Ukrainoje ()
„Nė viena šalis negali viena pati išlaikyti dabartinio konflikto intensyvumo lygio ir visiškai patenkinti visų gynybos poreikių“, – Rytų flango institutui sakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, turėdamas omenyje Rusijos vykdomą plataus masto agresiją.
© Ekrano kopija | https://x.com/realtoriabrooke/status/1965102161593074096/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Generolas pridūrė, kad konfliktas, tapęs pasauliniu, gali „pasibelsti į kaimynės duris“ – jis omenyje turi Europą. Jo nuomone, Senajame žemyne esančios šalys gali pasimokyti iš pamokų, kurias Ukraina išmoko pastaraisiais metais.
Pasak Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Valerijaus Zalužno, karas Ukrainoje yra „visos virtinės užsienio politikos klaidų, vykdytų nuo nepriklausomybės paskelbimo“, rezultatas.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pabrėžė, kad nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios Kyjivas stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusijos Federacija. Tačiau galiausiai Ukrainos valdžios vykdoma daugiavektorė politika „privedė šalį prie didelės nelaimės“.
Be to, anot Zalužno, nors ši politika ilgą laiką neleido Ukrainai atsispirti išorės įtakoms, ji taip pat atnešė ekonominės naudos – iš Europos, JAV ir Rusijos.
„Didžiausia klaida neabejotinai buvo Rusijos nuvertinimas ir per didelis pasitikėjimas Budapešto memorandume įtvirtintomis saugumo garantijomis“, – sakė Valerijus Zalužnas Rytų flango institutui.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas įvertino, kad 2014 m. prasidėjus karui „nė viena iš valstybių neatėjo padėti“, o atsakas apsiribojo sankcijomis Rusijai. „Tai rodo, kad tarptautiniai susitarimai, neparemti konkrečiais saugumo instrumentais, yra tiesiog tušti“, – pridūrė Zalužnas.
|
Šiuo metu Ukrainoje vyksta plataus masto karas, kokio dar nebuvo matyti XXI amžiuje. „Rusija militarizuojasi, jos ekonomika veikia karo režimu, o visuomenei skleidžiama propaganda“, – sakė generolas, pridurdamas, kad šiuo metu rusai nemato jokios priežasties sustoti.
Pasak Valerijaus Zalužno, šis karas paveikia ne tik Ukrainą. Konfliktas tapo pasaulinis ir „netrukus pasibels į kaimyno duris“. Kaimynas, apie kurį jis kalba, yra Europa.
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje taip pat priminė neseniai Maskvos įvykdytus didelio masto išpuolius, taip pat incidentus su Rusijos dronais, kurie įsiveržė į Europos šalių oro erdvę.
Šiame kontekste Zalužnas paminėjo galingas dronų atakas, kurių šimtai buvo įvykdyti virš Ukrainos teritorijų – rugsėjo 6-7 d. naktį „buvo užfiksuotas rekordinis oro atakos priemonių panaudojimas – net 776 vienu metu“.
Generolas taip pat priminė, kad Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę. Po incidento Lenkijoje Rusijos lėktuvai įskrido į Estijos oro erdvę.
„Kol Europa svarsto, ar jos atsakas buvo pakankamai ryžtingas, rusai paleidžia dar tūkstančius dronų. O ukrainiečiai, kovodami už savo išlikimą, laimi laiko savo kaimynams“, – sakė Valerijus Zalužnas.
Pasak buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado, susiduriame su naujo tipo karu ir „jokia valstybė negali savarankiškai susidoroti su dabartiniu konflikto intensyvumo lygiu ir visapusiškai patenkinti visą gynybos poreikių kompleksą“.
Zalužnas mano, kad, be to, jog ukrainiečiai užsitikrintų sau būtinas saugumo garantijas ateityje, jie taip pat turi atsakyti į keletą klausimų, kurių generolas uždavė daug.
Jo užduoti klausimai, be kita ko, apėmė ir tai, ar Ukraina turi realią galimybę pasiekti reikiamą bendradarbiavimo lygį su Europa, kad kuo labiau patenkintų karo poreikius, ir ar Europa, intensyvindama pastangas transformuoti savo gynybos politiką, iš tikrųjų siekia sukurti naują saugumo architektūrą?
Šiame kontekste Zalužnas pažymėjo, kad iki šiol Europos lygmeniu parengtas tik vienas programinis dokumentas – Jungtinė baltoji knyga dėl Europos gynybos – pasirengimas 2030 m. Joje, be kita ko, pabrėžiamas Europos strateginės autonomijos poreikis didėjant konkurencijai, įskaitant ir iš Jungtinių Valstijų.
Dokumentas šiuo metu yra „vienintelis kelias, nubrėžtas bent jau įsivaizduoti būsimo Europos saugumo pavidalą“.
O kaip dėl saugumo architektūros Europoje? Zalužnas išvardijo pamokas, išmoktas karo Ukrainoje metu.
Tęsinys kitame puslapyje:
Valerijus Zalužnas minėjo, kad pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar Ukraina galės pilnai pasikliauti Europa sekinamajame kare ir ar Europa supranta poreikį sukurti naują saugumo architektūrą žemyne.
Generolas pabrėžė, kad, žvelgiant į pamokas, kurias išmokome iš karo Ukrainoje, be kita ko, reikia politinės valios ir pasirengimo imtis veiksmų saugumui užtikrinti, gerai apmokytų ir modernia karine įranga aprūpintų karių, taip pat gynybos pramonės.
Ukrainos generolas paminėjo, kad ši pramonės šaka šiuo metu priklauso nuo: žaliavų, technologijų ir infrastruktūros prieinamumo, taip pat nuo pakankamos ir kvalifikuotos darbo jėgos.
„Karas Ukrainoje, Jungtinių Valstijų vaidmens užtikrinant Europos saugumą peržiūra ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų plėtra, peržengiant dabartinio karo poreikius, turėtų formuoti tik realistinę būsimos saugumo architektūros viziją“, – pabrėžė Zalužnas.
Be to, anot Ukrainos ambasadoriaus JK, turėtume sutelkti dėmesį ir į dirbtinį intelektą bei robotiką, tačiau daugeliu atžvilgių šiose srityse Europa daugeliu metų atsilieka nuo JAV ir Kinijos. „Akivaizdu, kad tokių ambicingų tikslų pasiekti iki 2030 m. yra mažai tikėtina“, – pridūrė jis.
Toliau, atkreipdamas dėmesį į keletą tarp Europos šalių sudarytų sutarčių, Zalužnas įvertino, kad nepaisant toli siekiančių lūkesčių, „Europos saugumas praktine prasme ir toliau priklausys nuo Jungtinių Valstijų“.
Generolas taip pat pareiškė, kad nepaisant Europos ryžto prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, „konkrečios naujos gynybos architektūros koncepcijos greičiausiai tik pradės įgauti formą kažkuriuo metu“.
Jis pridūrė, kad jo minėtoje Baltojoje knygoje nenumatytas pagrindinis tikslas – iki 2030 m. sukurti bendras karines struktūras ES viduje arba jas valdyti gebančius organus ir struktūras. Pasak Valerijaus Zalužno, ateinančius penkerius metus ES savo saugumui užtikrinti pasikliaus vien NATO ir Jungtinėmis Valstijomis.
Pasak Valerijaus Zalužno, naujos Europos saugumo architektūros formavimas nelaikomas ateinančių metų prioritetu, ir ES pirmiausia stengsis išlaikyti JAV savo dėmesio centre.
Generolo nuomone, Ukrainos įtraukimas kaip visavertės žaidėjos nėra svarstomas, „išskyrus dalinį kovinės patirties panaudojimą ir pagalbos teikimą kare su Rusija, laikantis strategijos išvengti karo remiant jau kovojančią kaimynę“.
Zalužnas pabrėžė, kad Ukrainos karo patirtis, be kita ko, parodė, kad į frontą atėjo naujos technologijos, konfliktas įgavo hibridinę formą, didelę reikšmę turi žmogiškieji ištekliai, o efektyvi logistika ir aprūpinimas yra sėkmės garantas.
Beveik ketverius metus trukęs plataus masto karas taip pat parodė, kad „Rusija sistemingai stengiasi kovoti geriau“, kuria naują armiją ir taiko kovinę patirtį. Generolas taip pat prognozuoja „neišvengiamą Rusijos kariuomenės reformą“ – ne tik karo metu.
„Tokia reforma, žinoma, bus baigta ne vėliau kaip 2030 m. Tai bus robotų, autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto ginkluotosios pajėgos, kurias vienija patirtis ir esamos doktrinos“, – prognozuoja Zalužnas.
Kartu generolas pridūrė, kad „tai bus naujos ginklavimosi varžybos dėl teisės kontroliuoti pasaulinę saugumo sistemą“. Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas taip pat pabrėžė, kad tik bendras darbas leis Ukrainai pasidalyti ne tik savo skausmu, bet ir „ unikalia karo patirtimi“, kuri padės ES šalims kuo greičiau patobulinti savo gynybos strategijas“.
.png)
![[ŽT] Smūgis iš vidaus. FSB viršūnėje – krizė (Foto)](/photo/202510/16/18/thumb_410376__1.jpg)
.png)
.jpg)
.png)
