Rusų karys: „du mėnesius pabundu išpiltas šalto prakaito po to paties sapno“ ()
Rusijos kariai kartais socialiniuose tinkluose dalijasi psichologine karo našta.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=ghdB2crDJ-Y&t=34s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors nepriklausoma žiniasklaida jau seniai dokumentuoja augančią psichikos sveikatos krizę, Rusijos tyrėjai dabar pradeda skelbti duomenis, kurie kiekybiškai įvertina problemos mastą.
22 metų Rusijos kareivis Andrejus Burychinas buvo sužeistas kovodamas Ukrainoje. Praėjusį rudenį jis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę Jekaterinburge ir vėliau išrašytas, kaip jo advokatas apibūdino, su „niūria diagnoze“.
Po kelių savaičių A. Burychinas pradėjo daug gerti. Pasak jo advokato, jis bandė grįžti į savo dalinį Čeliabinsko srityje būdamas apsvaigęs, buvo sustabdytas už vairavimą išgėrus ir perduotas karo policijai.
Išgirdęs, kad jo būrys ruošiasi sunkiai naujai operacijai, jis grįžo į frontą Ukrainos Donecko srityje, kad kartu su jais treniruotųsi, sakė jo advokatas.
A. Burychino istorija nėra neįprasta. Ketvirtaisiais Rusijos plataus masto karo Ukrainoje metais daugėja pranešimų apie potrauminio streso sutrikimą ir priklausomybę nuo alkoholio tiek tarp samdinių, tiek tarp mobilizuotų karių.
Viename tyrime, kurį atliko 16 psichiatrų ir medicinos tyrėjų, buvo apklausta 140 karių, gydytų Maskvos 1-ojoje psichiatrijos ligoninėje nuo 2023 iki 2024 m.
|
Vidutinis šių karių amžius buvo 34 metai. Kai kurie kovojo rytų Ukrainos Donbaso regione gerokai prieš 2022 m. plataus masto invaziją.
Maždaug pusei dalyvių priėmimo metu buvo diagnozuotas PTSS. Dažniausias simptomas, apie kurį pranešė daugiau nei 70 % respondentų, buvo įkyrūs prisiminimai apie mūšio laukimą.
Tačiau išrašymo iš tarnybos metu tik 18,6 % vis dar turėjo PTSS diagnozę.
Likę asmenys buvo perkvalifikuoti kaip sergantys organiniais psichikos sutrikimais, kuriuos sukėlė smegenų traumos (26 %), afektiniais sutrikimais (20 %), šizotipiniais ar kliedesiniais sutrikimais (15 %) arba priklausomybe nuo alkoholio (10 %). Rečiau diagnozuoti psichoziniai ir adaptacijos sutrikimai.
Dažniausiai pasireiškę lydintys simptomai buvo nerimas (75 %), depresija (51 %) ir nemiga (48 %). Psichiatrai taip pat atkreipė dėmesį į dėmesio siekimą, sunkumus bendraujant su artimaisiais ir plačiai paplitusį piktnaudžiavimą alkoholiu.
Rusijos kariai kartais socialiniuose tinkluose dalijasi psichologine karo našta.
„Kaip mane atleisti iš tarnybos dėl medicininių priežasčių? Tiksliau, kaip įrodyti [savo vadams], kad nesu stabilus ir mano protas serga?“ – socialiniame tinkle „VKontakte“ klausė vienas kareivis. „Treji metai be poilsio ar šeimos, kartais kovos metu tiesiog prarandu savitvardą. Man reikia psichiatro arba sanatorijos.“
Kitas kareivis, kuriam pavyko gauti medicininį atleidimą, aprašė pasikartojančius košmarus.
„Du mėnesius pabundu išpiltas šalto prakaito iš to paties sapno. Mane paima į nelaisvę, stebiu, kaip žudomi mano bendražygiai, o paskui ir aš žūstu“, – sakė jis, pridurdamas, kad psichiatras paskelbė jį netinkamu karinei tarnybai.
Kareivių artimieji internetinėse paramos grupėse pakartojo šiuos pasakojimus apie potrauminio streso sutrikimą, smurto protrūkius ir priklausomybę.
Kai kurie ieško „tikros pagalbos“, o kiti priklausomybių specialistų, kurie gydytų karius „diskretiškai, be pasekmių“.
Rusų psichologė, dirbanti su veteranais, sakė, kad gausus alkoholio vartojimas dažnai kyla iš pykčio ir susvetimėjimo.
„Jie pyksta dėl civilių abejingumo, kurie gyvena savo gyvenimą nežinodami, kas yra karas“, – sakė psichologė, kalbėdama su anonimiškumo sąlyga. „Vienas „specialiosios karinės operacijos didvyris“ man pasakė, kad du mėnesius neišėjo iš namų, kad nieko nesumuštų. Jis gėrė visą laiką, kol suprato, kad tampa alkoholiku.“
Kiti veiksniai, skatinantys kareivius vartoti alkoholį, yra potrauminio streso sutrikimo prisiminimai, jausmas, kad jų gyvenimas beprasmis be kovinių misijų ir neaiški ateitis, sakė psichologė.
Jos aprašyti kareiviai patyrė sužalojimų, dėl kurių grįžimas į frontą buvo neįmanomas.
„Kai Maskvoje gydomi kariai, praeiviai gatvėje gali jiems padėkoti už jų vaidmenį kare. Tačiau mažesniuose miesteliuose jie jaučia, kad žmonės nuo jų nusisuka, tarsi jų indėlis nieko nereikštų“, – sakė ji.
Be potrauminio streso sutrikimo ir alkoholizmo, psichiatrai pradėjo tirti grįžusių kareivių savižudišką elgesį.
2025 m. Novosibirske atlikto tyrimo metu buvo apklausta 130 karių, hospitalizuotų miesto 3-iojoje psichiatrijos ligoninėje nuo 2022 iki 2024 m. Iš jų 32 vyrai (24 proc.) buvo paguldyti po bandymo nusižudyti.
Tyrėjai nustatė, kad savižudybės bandymai dažniausiai pasitaikė tarp karių, kuriems diagnozuotas klinikinis potrauminio streso sutrikimas arba adaptacijos sutrikimai.
Jie pažymėjo, kad Rusijos 2022 m. rudens mobilizacijos kampanija buvo papildomas streso veiksnys, daugiau nei dvigubai padidinęs savižudybės riziką.
Kareiviams, turintiems potrauminio streso sutrikimo simptomų, rizika padidėjo daugiau nei penkis kartus.
Kareiviai retai kreipiasi psichologinės pagalbos patys – šį nenorą specialistai sieja su tradicinėmis vyriškumo sampratomis, plačiai paplitusiu nepasitikėjimu Rusijos psichikos sveikatos sistema ir baimėmis, kad gydymas gali pakenkti karinei karjerai.
„Rusijos kariai retai kreipiasi į psichologus ar psichiatrus, nebent jų būklė tampa nepakeliama arba to reikalauja jų artimieji“, – „The Moscow Times“ sakė rusų psichologas. „Kareiviui psichikos sveikatos problemų pripažinimas laikomas silpnumo ženklu. Tai neatitinka pergalingo kovotojo įvaizdžio.“
.jpg)
![[ŽT] Rusijos tankas ant stogo. Vaizdo įrašas, kurį sunku bus pamiršti](/photo/202510/21/09/thumb_5257100__paveikslas(9219).png)
