Parduodamas „namų bunkeris“. Gali apsaugoti ir nuo branduolinio sprogimo (Foto) ()

2025-10-31

Sienų storis – 20 centimetrų.

Viduje
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=c2Fvdm2n9nQ&t=1648s

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Vokietijoje, didėjant susirūpinimui dėl galimų Rusijos provokacijų, atsirado pirmasis šalyje „namų bunkeris“, praneša BILD. Kompaktišką apsaugotą slėptuvę, skirtą savarankiškam gyvenimui savaitę, netrukus bus galima įsigyti tiesiai sodo prekių skyriuose.

16 kvadratinių metrų ploto prototipas pagamintas iš plieninio betono (betono rūšies, kurioje yra plieno pluošto), o sienų storis – 20 centimetrų. Viduje yra keturios ištraukiamos lovos, tualetas, dušas, mini virtuvėlė ir ekranas, imituojantis vaizdą pro langą. Apšvietimą galima reguliuoti pagal spalvą ir ryškumą. Kaip leidiniui sakė projekto kūrėjas, BSSD gynybos bendrovės vadovas Mario Payde, konstrukcija gali atlaikyti dronų, minų ir net 107 milimetrų raketų poveikį. Įrengtas kelių metrų gylyje, bunkeris gali apsaugoti ir nuo branduolinio sprogimo pasekmių, jei epicentras yra ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu.

Maksimalūs žaidimų įspūdžiai, produktyvumas, idealus komfortas: Ekrano vietos pagaliau pakaks viskam! („Philips EVNIA 49M2C8900L“ monitoriaus APŽVALGA)

7041

Kam turėti du atskirus monitorius, sustačius juos šalia vienas kito, jei galima naudoti vieną, ir dar super gerą? Štai kokie mano įspūdžiai išbandžius neįtikėtiną „Philips EVNIA 49M2C8900L“.

Išsamiau

Slėptuvės kaina svyruoja nuo 50 tūkstančių eurų už bazinę versiją iki 150 tūkstančių eurų už pilnai įrengtą modelį. Gamybos laikas – apie 70 darbo dienų. M. Payde pažymėjo, kad be apsaugos, projektu siekiama pakeisti požiūrį į panašius statinius: „Norime parodyti, kad bunkeris nėra niūri betoninė dėžė, o moderni apsaugos ir komforto priemonė.“

Susidomėjimas panašiais sprendimais auga, atsižvelgiant į Europos žvalgybos tarnybų pareiškimus apie galimus agresyvius Rusijos žingsnius. Vasarą Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas perspėjo, kad Maskva gali rengti provokacijas Baltijos šalyse, panašias į Krymo aneksiją 2014 m. Jis užsiminė, kad tai gali būti ne plataus masto invazija, o operacijos, kuriose dalyvautų vadinamieji „maži žalieji žmogeliukai“ – ginkluoti, be atpažinimo ženklų.

Tuo pačiu metu Vladimiras Putinas stiprina karinį buvimą prie Baltijos šalių ir Suomijos sienų – stato naujus objektus, modernizuoja geležinkelio linijas, plečia mobilizacijos programas ir didina ginklų gamybą. Žvalgybos šaltinių teigimu, Leningrado karinė apygarda, kuri bus atkurta 2024 m., laikoma pagrindine baze, konfrontacijoje prieš NATO.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

lat.bb.lv

Aut. teisės: MTPC

(2)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()