„Manėme, kad mūsų laivas nenuskandinamas...“ ()
„Viskas gali įvykti daug greičiau, nei tikimės.“
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=1179398194373257&set=pcb.1179398217706588
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Manėme, kad mūsų laivas nenuskandinamas, bet jis jau ima leisti vandenį. Dieną po karo Ukrainoje įšaldymo Rusija pradės ruoštis atakai prieš NATO. Manome, kad turime dvejus ar trejus metus, bet viskas gali įvykti daug greičiau, nei tikimės“, – portalui „Wirtualna Polska“ sakė profesorius Carlo Masala iš Bundesvero universiteto Miunchene, knygos „Jei Rusija laimės“ autorius.
Tatjana Kolesnyčenko, „Wirtualna Polska“ žurnalistė:
Karas baigiasi Ukrainos kapituliacija. Vakarų karinė pagalba silpnėja, nes Europoje valdžią perima radikali dešinė. Tai atveria Rusijai kelią 2028 m. kovą pulti NATO. Taip galima apibendrinti jūsų knygoje „Jei Rusija laimės“ pateiktą scenarijų. Praėjo daugiau nei pusmetis nuo jos pasirodymo – ar pakeistumėte savo prognozes? Ar vis dar einame katastrofos link?
Prof. Carlo Masala:
„Nemanau, kad Rusija sustos. Ji pasirengs naujai agresijos fazei – šįkart prieš Aljansą. Tai klausimas ne „ar“, o „kada“. Mano vertinimu, turime labai ribotą laiką pasirengti.“
|
Trumpo viražai, Amerikos sankcijos Maskvai, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms – visa tai neturi reikšmės šiam scenarijui?
„Tai yra detalės. Mane nustebino, kad Trumpas nusprendė įvesti sankcijas Rusijai. Nemanau, kad jis turėjo tai daryti. Koks bus jų poveikis, kol kas diskutuotina. Nemanau, kad jos pakeis bendrą vaizdą. Rusija judės toliau. Nors ji nebūtinai puls Narvą (miestą prie Estijos ir Rusijos sienos – red.). Knygoje aš ją pasirinkau kaip pavyzdinį taikinį, kad parodyčiau, kaip rusai ieško „minkštosios NATO papilvės“. Dabar įtvirtinimai aplink Narvą yra labai sustiprinti. Tačiau panašių vietų yra daug.“
Pavyzdžiui?
„Suvalkų koridorius, Gotlandas, Arktika ar Daugpilis (miestas Latvijoje, kur ketvirtadalis gyventojų yra rusų mažuma – red.). Dronų invazija į Lenkiją mane dar labiau įtikino – Rusija testuoja NATO.“
Jūsų knygoje skaičiau, kad Rusijai visai nereikia didelės invazijos. Užtenka incidento, kad sukeltų chaosą ir susiskaldymą. Kam reikalinga sausumos operacija, jei galima panaudoti dronus ir raketas?
„Tai tiesa. Rusų vietoje aš nesvarstyčiau konvencinio masinio puolimo naudojant sausumos pajėgas. Aš naudočiau balistines ir sparnuotąsias raketas, nes Europos oro gynyba yra silpna. Tai aiškiai parodė situacija Lenkijoje. Aljansas išleido daugybę pinigų, kad numuštų pigius dronus. Karo ekonomika taip neveikia. Jei rusai kasdien kartotų tokias atakas, priešlėktuvinės gynybos raketų atsargos greitai išsektų.“
Grįžkime prie situacijos Ukrainoje. Pagal jūsų scenarijų, pirmas žingsnis yra konflikto įšaldymas, priverčiant Kyjivą pasirašyti nepalankų taikos susitarimą. Ar kas nors rodo, kad tai gali įvykti artimiausiu metu?
„Nuo tada, kai [Donaldas] Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, diplomatijos srityje vyksta daug. Tačiau visos pastangos dėl taikos galiausiai žlunga, nes Rusija nenori sumažinti savo maksimalistinių reikalavimų. Paliaubas galėjome turėti jau vasario–kovo mėnesiais, bet Maskva tuo nesuinteresuota. Ji nori daug daugiau. Kalba eina ne tik apie kontrolę tų Ukrainos dalių, kurių nepavyko okupuoti. Rusija siekia pakeisti Europos saugumo architektūrą. Ji reikalauja, kad NATO pajėgos būtų išvestos iš Vidurio ir Rytų Europos, t. y., grįžti prie 1997 metų NATO sienų.“
Ar kalbame apie buferinės zonos sukūrimą?
„Būtent taip. Yra dar viena priežastis, kodėl anksčiau ar vėliau rusai išbandys NATO: jie vėl nori dominuoti virš to, ką vadina savo „kiemeliu““
O ar jie gali tai padaryti be Kinijos paramos? [Donaldas] Trumpas anksčiau skelbė, kad Pekinas padės užbaigti karą.
„Kinija yra didžiausia Maskvos sąjungininkė; be jos Rusijos pralaimėjimas būtų labai tikėtinas. Tačiau Pekinas neleis Rusijai pralaimėti. Kinijai Maskvos pergalė yra dar vienas žingsnis kuriant naują pasaulio tvarką. Taip pat nemanau, kad JAV galėtų daryti Pekinui tokį didelį spaudimą, kad jis atsisakytų Rusijos.
Vadinasi, Maskva turi pranašumą, o Vakarai nedaro pakankamai? Jei pažvelgsime į ginklų tiekimą iš Europos, per pastaruosius šešis mėnesius jis sumažėjo 40 procentų. Ukraina negauna net tiek ginklų, kad užtektų fronto linijai stabilizuoti.“
Ar tai reiškia, kad Ukraina vysto savo gynybos pramonę? Knygoje rašote, jog kol vyksta karas Ukrainoje, Rusija greičiausiai neužpuls NATO. Ar tai reiškia, kad mums naudinga, jog karas tęstųsi?
Taip. Vakaruose daug baimės, kad Ukraina gali tapti pernelyg stipri. Tęsdami šį karą, mes perkame sau laiko pasiruošti galimam konfliktui su Rusija. Negalima pamiršti, kad buvusių JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybes labiau nei pats karas Ukrainoje gąsdino galimas Rusijos žlugimas, jei ji būtų pralaimėjusi. Todėl visa pagalba buvo skirta tik tam, kad Ukraina galėtų gintis, o ne laimėti. Tačiau net tai tampa vis sunkiau, nes Ukrainai vis labiau trūksta žmonių fronto linijoje.
Ar galime apsiginti patys?
Esame labai lėti – tai mūsų pagrindinė problema. Iš vienos pusės turime 5 proc. biudžeto ir ES gynybos stiprinimo programą „Pasirengimas 2030“, tad pinigų netrūksta. Tačiau pažvelkime į oro gynybą – ji tokia pati kaip 2022 m. pradžioje. Ar galime patys apginti žemyną nuo oro atakų? Ne.
Beveik prieš dvejus metus Lenkija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė ir Švedija sukūrė programą ELSA, kurios tikslas buvo sukurti europines tolimojo nuotolio raketas. Tačiau iki šiol nėra jokių realių rezultatų.
.png)
.jpg)
.png)
