Rusija nori dislokuoti „Burevestnik“ Baltarusijoje. Lukašenkos reakcija stulbinanti ()
Gali būti panaudotos „visos turimos pajėgos ir priemonės, įskaitant branduolinius ginklus“.
© Mil.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Screenshot_of_Burevestnik_launch.png
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija gali dislokuoti Baltarusijoje „Burevestnik“ raketą, apie kurios „sėkmingus“ bandymus neseniai paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas, interviu TASS teigia Aleksejus Poliščiukas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos Antrojo NVS šalių departamento vadovas.
Pasak jo, kol kas iš Minsko šiuo klausimu paraiškų negauta, tačiau jei situacija pasikeis, armija atidžiai išanalizuos paraišką, „atsižvelgdama į unikalias šio produkto taktines ir technines savybes“. „Galutinį sprendimą priims abiejų šalių karinė-politinė vadovybė, vadovaudamasi aljanso dvasia“, – priduria A. Poliščiukas.
Pasak jo, Baltarusiją „patikimai saugo Rusijos branduolinis skydas“, o atnaujinta Sąjungos valstybės [t. y. Rusijos ir Baltarusijos aljanso] teisinė bazė leidžia jos teritorijoje dislokuoti visų naujausių tipų ginklus. Užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad šios šalys jau sustiprino kolektyvinę gynybą „dėl įtemptos karinės ir politinės padėties prie vakarinių sienų“ ir kad „Orešniko“ raketų kompleksas iki metų pabaigos bus perduotas respublikai, papildant ten jau dislokuotus nestrateginius branduolinius ginklus.
|
A. Poliščiukas priminė, kad kovo mėnesį įsigaliojo tarpvalstybinis susitarimas dėl saugumo garantijų, numatantis abipusę gynybą ir neatidėliotiną karinės pagalbos teikimą agresijos prieš vieną iš šalių atveju, ir kad šiam tikslui gali būti panaudotos „visos turimos pajėgos ir priemonės, įskaitant branduolinius ginklus“.
Diplomatas taip pat pranešė apie rugsėjo 26 d. Maskvoje įvykusį Rusijos ir Baltarusijos delegacijų susitikimą saugumo klausimais. Pasak jo, delegacijos susitarė dėl „padidėjusių raketinių ir branduolinių grėsmių“ iš NATO pusės vertinimo, kartu atkreipdamos dėmesį į planus. Aljansas sutiko su amerikiečių vidutinio ir trumpo nuotolio raketų dislokavimu Europoje ir „laikė savo aktyvų bendradarbiavimą šiose srityse pagrįstu“.
Lapkričio 10 d. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad respublikai nereikia tokių sistemų kaip „Burevestnik“ raketa ir „Poseidon“ branduolinė torpeda. „Kadangi ši „Burevestnik“ skraido visą parą, ją galima paleisti iš Vladivostoko ir jis pataikys į bet kurį tašką. Kam jį tempti į frontą? Arba, tarkime, „Poseidoną“. Ar mes paleisime „Poseidoną“?“ – sakė A. Lukašenka.
V. Putinas spalio 26 d. paskelbė apie „lemiamų“ „Burevestnik“ bandymų pabaigą, įsakydamas „nustatyti galimus raketos panaudojimo būdus“ ir pradėti infrastruktūros parengimą jos diegimui ginkluotosiose pajėgose. Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas teigė, kad bandomojo skrydžio metu raketa per 15 valandų įveikė 14 000 km, „ir tai nėra jos maksimumas“. „Burevestnik“ reputacija abejotina, pažymėjo ekspertų organizacija „Nuclear Threat Initiative“. Nuo 2016 iki 2024 metų buvo atlikta 13 šios raketos bandymų, iš kurių tik du buvo iš dalies sėkmingi. 2019 metais per kitą bandomąjį paleidimą žuvo septyni žmonės, tarp jų Rusijos branduolinės agentūros „Rosatom“ darbuotojai ir kariai.
![[ŽT] „Neribotas valdymo nuotolis.“ Rusai atnaujino ir robotizavo savo UAZ (Video)](/photo/202511/07/12/thumb_421256__bukhs.PNG)
![[ŽT] Iki 50 %. Šokas Putino įmonėje (Foto)](/photo/202511/07/10/thumb_5937100__1.jpg)
