Švedai drebina Baltijos jūrą. Tokio monstro dar nebuvo (FOTO) ()
Vis labiau tobulėjančių aptikimo ir sekimo sistemų dominuojamame pasaulyje Švedijos gynybos bendrovė nusprendė mesti iššūkį savo potencialiems konkurentams. Ji ką tik pristatė povandeninio laivo projektą, kuris gali pakeisti žaidimo taisykles atviroje jūroje ir vandenynuose.
© Ekrano kopija | https://x.com/ThomasG18618170/status/1433854292121825281/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai pristatytas Blekinge klasės (taip pat žinomas kaip Tipas A26) povandeninis laivas yra ne tik dar vienas esamų konstrukcijų modernizavimas, bet ir visiškai naujas požiūris į povandenines operacijas.
Šis laivas, specialiai sukurtas Švedijos kariniam jūrų laivynui, turi milžinišką potencialą reikšmingai paveikti regioninę galios pusiausvyrą. Ekspertai pažymi, kad konstrukcija buvo sukurta atsižvelgiant į specifines Baltijos jūros sąlygas – seklią, perpildytą ir intensyviai stebimą vandens telkinį. Ši aplinka yra tikra naujų povandeninių technologijų bandymų vieta, kur bet kokį konstrukcijos trūkumą gali greitai išnaudoti potencialus priešininkas.
I've been researching to see if Sweden owns submarines. They own many, including the Blekinge class submarine.
— Fraser MacLeod🇨🇦🇵🇸 (@FraserMacLeod5) November 13, 2022
⬇️ pic.twitter.com/MakSTGvf0R
|
Svarbiausias švediško povandeninio laivo bruožas – pažangi nepastebimo veikimo technologija, apimanti unikalią korpuso geometriją, specialias sugeriančias dangas ir magnetinio signalo mažinimo sistemą. Dėl šių sprendimų laivo aptikimas naudojant šiuolaikines sonarines sistemas yra itin sudėtingas, tačiau verta prisiminti, kad jokia technologija negarantuoja visiško nematomumo.
Patentuota „Stirling Air Independent Propulsion“ sistema suteikia dar vieną aspektą, leidžiantį A26 išlikti panardintam kelias savaites, kitaip nei tradiciniai dyzeliniai-elektriniai povandeniniai laivai, kurie turi reguliariai iškilti į paviršių. Ši technologija naudoja uždarą terminį ciklą elektros energijai generuoti, todėl nereikia atmosferos deguonies ir tai gerokai apsunkina aptikimą paviršiaus stebėjimo sistemomis.
Sweden’s New Blekinge-Class Submarine Could Be Russia’s Nightmare !! pic.twitter.com/YgHUnyYi3C
— vassilios pappas (@vassiliospappas) July 7, 2022
Be unikalios konstrukcijos ir varymo sistemos, povandeninis laivas taip pat suteikia naują dimensiją povandeninėms operacijoms, leisdamas jam vykdyti operacijas jūros dugne. Laivas gali dislokuoti autonomines povandenines transporto priemones ir specialiąsias pajėgas tiesiai iš savo modulinių krovinių skyrių. Šios galimybės atveria visiškai naujas galimybes apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, stebėti strateginius taškus ir kontroliuoti pagrindinius laivybos kelius. Laikais, kai žemynus jungiantys šviesolaidiniai kabeliai tampa hibridinių atakų taikiniais, tokios galimybės yra ypač svarbios. A26 taip pat gali sudaryti jūros dugno žemėlapį, nustatyti galimas grėsmes ir dislokuoti stebėjimo sistemas.
Projektas buvo sukurtas atsižvelgiant į integraciją į NATO daugiadomenio operacijų koncepciją, o tai reiškia, kad laivas veikia kaip platesnio kovos tinklo dalis. Borto sistemos apdoroja jutiklių duomenis, sutrumpindamos sprendimų priėmimo laiką ir sudarydamos sąlygas koordinuoti veiksmus su kitais sąjungininkų pajėgų elementais.
#SubAnyDay Thursday, Sweden’s A-26 class https://t.co/sovoSR8iU8
— H I Sutton (@CovertShores) May 13, 2021
Now known as Blekinge Class in Swedish service, very interesting submarine. Could put Sweden back in the game for submarine exports.
SubROV and tandem torpedoes.
The VLS is an optional hull extension pic.twitter.com/1tRYlHOXti
A26 yra daugiau nei tik kovos platforma; svarbiausia, tai specializuotas žvalgybos centras. Laive įrengta pažangi elektroninė stebėjimo sistema, kuri pasyviai perima ir analizuoja priešo signalus. Surinkta informacija perduodama platesniems aljanso žvalgybos tinklams, gerinant visų regione esančių pajėgų situacijos suvokimą. Šis gebėjimas vykdyti povandeninį informacinį karą yra labai svarbus šiuolaikiniuose konfliktuose, nes laivas gali nustatyti priešo ryšio žemėlapį, nustatyti savo laivų judėjimo modelius ir perduoti šiuos duomenis vadams, priimantiems strateginius sprendimus.
Kalbant apie ginkluotę, A26 gali pasigirti tiksliomis tolimojo nuotolio torpedomis ir potencialu gabenti sparnuotąsias raketas, o tai leidžia vykdyti atakas tiek jūroje, tiek sausumoje. Be to, laivas gali sutrikdyti priešo ryšių sistemas ir apsaugoti savo pačių ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Visos šios savybės daro A26 atsaku į besikeičiančias grėsmes Baltijos jūroje ir Šiaurės Europoje. NATO modernizuojant savo pajėgas, tokie laivai galėtų tapti svarbiu atgrasymo sistemos elementu. Sujungus slaptą veikimą, atakos pajėgumus ir žvalgybos pajėgumus vienoje platformoje, matyti, kiek daug nuo Šaltojo karo pažengė povandeninių laivų technologijos.
Nors tikrieji A26 pajėgumai bus patikrinti tik operacinėje tarnyboje, šis projektas žymi reikšmingą šiuolaikinių jūrų operacijų vykdymo požiūrio pokytį.
