Rusijoje prasideda atvira kova: sistema griūva ()
Jėgos struktūrų atstovai nebederina savo veiksmų su vyriausybe.
© https://www.pexels.com/photo/city-buildings-near-body-of-water-417374/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ketvirti Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metai suardė įprastus valdymo mechanizmus šalyje: jėgos struktūros veikia autonomiškai, o valdžios viduje bręsta sisteminis konfliktas. Pasak „Važnyje istorii“, remiantis šaltiniais, artimais Kremliui ir Rusijos saugumo institucijoms, valdžia tampa arena, kurioje vis labiau stiprėja kovos dėl sparčiai mažėjančių resursų.
Sistema, kurią Kremlius kūrė du dešimtmečius, skyla į autonomines interesų grupes, veikiančias neatsižvelgiant į valdžios centrą ir neretai atsiduriančias tiesioginiuose tarpusavio susidūrimuose. Vienas iš šaltinių teigia, kad ištekliai mažėja taip greitai, kad kova dėl jų tapo sisteminė ir viską apimanti. Anot jo, lojalumas ir asmeniniai ryšiai nebegarantuoja jokio saugumo ar stabilumo.
|
Šią situaciją apibūdina ankstesnių neformalių susitarimų išnykimas ir bazinių „žaidimo taisyklių“ praradimas — tų, kurios anksčiau padėjo išlaikyti Kremliaus elitą valdomose ribose.
Šaltinių teigimu, jėgos struktūrų atstovai nebederina savo veiksmų su vyriausybe ir Putino administracijos vidaus politikos bloku. Jie veikia savarankiškai, vadovaudamiesi vien savo interesais. FSB pareigūnai taip pat kalba apie tai, kad represinis aparatas vis labiau nukreipiamas į pačią valdžią.
Vienas iš aktyvių FSB darbuotojų pripažino, kad technika ir resursai dabar nukreipiami į vyriausybės, regioninių administracijų ir kitų institucijų sekimą. „Užsienio agento“ mechanizmas, daugelį metų naudotas opozicijai ir nepriklausomiems aktyvistams spausti, nebėra koordinuojamas administracijos — anot šaltinių, šis statusas dabar suteikiamas be derinimo su Kremliumi. Po šiuo žymėjimu atsiduria tiek stambių verslų savininkai, tiek prorusiški viešieji veikėjai.
Slapto konflikto epicentre atsidūrė ir pirmasis administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, nuo 2016 m. atsakingas už vidaus politiką. Šaltiniai tvirtina, kad jėgos struktūros neretai sulaiko jo paskirtus pareigūnus, iš anksto neinformuodamos Administracijos. Saugumo struktūrose manoma, kad įtampa aplink Kirijenką susijusi ir su jo glaudžiais ryšiais su Jurijumi Kovalčiuku, banko „Rossija“ akcininku, kurį kai kurie elito atstovai vadina antru žmogumi šalyje po Putino.
Jėgos struktūrų akimis, Kovalčiukas išlieka politinis konkurentas, o karas tik dar labiau paaštrino tarp klanų egzistuojančius prieštaravimus. Šaltiniai pabrėžia, kad kuo ilgiau tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą ir kuo stipresnė jo įtaka Rusijos ekonomikai, tuo aštresni tampa konfliktai tarp įtakos grupių.
