Panikos mygtukas paspaustas: Rusija ir Kinija valdo hipergarsinį dangų – JAV atsilieka dviem dešimtmečiais! ()
Buvo išgirtos kaip „nesustabdomos“.
© Vilkasss (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-missile-flight-8697466/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Hipergarsinių raketų lenktynės kaista, Rusija ir Kinija laikomos lyderėmis, o Jungtinės Valstijos ir Vakarai stengiasi neatsilikti.
Nuo hipergarsinių raketų labai sunku apsiginti dėl jų greičio, manevringumo ir gebėjimo skrieti daugiau nei penkis kartus didesniu nei garso greičiu.
„Tai tėra vienas platesnio besiformuojančio geopolitinio varžymosi tarp valstybių paveikslo komponentas“, – sako Williamas Freer'is, Nacionalinio saugumo fondo bendradarbis Geostrategijos taryboje. „Tokio neturėjome nuo Šaltojo karo laikų.“
Kalbėdamas apie tai, kodėl Kinija ir Rusija pirmauja kurdamos ir dislokuodamos hipergarsinius ginklus, Freeris teigė: „Prieš kelerius metus jos nusprendė skirti daug pinigų šioms programoms.“
Kuri šalis turi greičiausias hipergarsines raketas? Ir ar tai tikrai svarbu?
Greitis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis, ar raketa yra hipergarsinė
5 Machų ir didesnis greitis yra pagrindinė hipergarsinių raketų savybė. Tačiau, kad raketa būtų „hipergarsinė“ karine prasme, ji turi būti manevringa skrydžio metu ir gebėti išvengti perėmimo.
Dauguma antžeminių radarų neaptinka hipergarsinių ginklų iki paskutinio skrydžio etapo.
„Skrisdamos žemiau radaro horizonto, jos gali išvengti ankstyvo aptikimo ir pasirodyti jutikliuose tik paskutiniame skrydžio etape, taip apribodamos perėmimo galimybes“, – sako Patrycja Bazylczyk, Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro Raketinės gynybos projekto mokslo darbuotoja.
|
Ji mano, kad atsakymas į gynybą nuo priešininkų hipergarsinių raketų slypi Vakarų kosminių jutiklių sustiprinime, siekiant įveikti antžeminių radarų apribojimus.
Didžiausias greitis nesvarbus, svarbu manevringumas
„Nors sunkiosios transporto priemonės yra lėtesnės nei įprastos balistinės grįžtamosios transporto priemonės, didesnis manevringumas ir skrydis mažesniame aukštyje leidžia joms išvengti raketinės gynybos sistemų, nes jų skrydžio trajektorijas sunkiau numatyti“, – teigia Raketinės gynybos gynimo aljansas. „JAV pareigūnai pareiškė, kad prototipai demonstravo galimybę atlikti „ekstremalius manevrus“ ir „išsisukimo veiksmus“.
„DF-17 yra gyvybiškai svarbus ginklas Kinijos arsenale, nes jis aprūpina Liaudies išlaisvinimo armijos raketų pajėgas (PLARF) raketa, kuri yra labai pajėgi atakuoti esamas priešraketinės gynybos sistemas ir jutiklius. Dėl savo veikimo nuotolio DF-17 galėtų pasiekti Pietų Korėją ir Japoniją, mesdamas iššūkį jų priešraketinės gynybos sistemoms.“
Hipergarsiniai ginklai gali išlaikyti didesnį nei 5 Machų greitį, arba apie 3800 mylių per valandą. Kaip Alexas Hollingsas rašė „Sandboxx“, „Hipergarsiniai ginklai turi pakankamai kinetinės energijos, kad sunaikintų daugelį taikinių be sprogstamosios galvutės, o dar blogiau, nuo jų beveik neįmanoma apsiginti net naudojant naujausias bet kurios šalies kariuomenėje esančias priešraketinės gynybos sistemas.“
Kaip šios kinetinės jėgos pavyzdį galima paminėti 120 mm SABOT šovinį, kuris iš M1 Abrams tanko vamzdžio išlekia daugiau nei 5 500 pėdų per sekundę, arba maždaug 3 750 mylių per valandą greičiu. Nors tai nėra hipergarsinis ginklas, skriedamas maždaug mylią per sekundę toks sviedinys sukuria milžinišką kinetinę energiją, galinčią sunaikinti pažangią šarvuotę.
Hipergarsinių ginklų tipai
Yra dviejų tipų hipergarsiniai ginklai: hipergarsinis sklandantis kovinis užtaisas ir hipergarsinės sparnuotosios raketos.
Sklandantis kovinis užtaisas yra beveik tokia pati kovinė galvutė, kaip ir balistinė raketa. Paleidus į viršutinius atmosferos sluoksnius greitintuvu, viena ar kelios sklandantys koviniai užtaisai yra paleidžiami ir naudoja raketos impulsą, kad įsibėgėtų link savo taikinių.
Hipergarsinės sparnuotosios raketos yra gana skirtingos. Jas sunku pagaminti, o jos yra daug brangesnės nei tradicinės sparnuotosios raketos.
Jos naudoja varomąją sistemą, vadinamą skramdžetu (scramjet, supersonic combusting ramjet), kuri, kaip teigia NASA, yra oru kvėpuojantis reaktyvinis variklis, kuriame oro srautas visame variklyje išlieka viršgarsinis, t. y. viršija garso greitį. Manoma, kad skramdžetu varomi aparatai gali veikti mažiausiai 15 Machų greičiu.
Kad būtų veiksmingi, skramdžetai turi būti paleidžiami iš greitai judančių orlaivių, arba užvedami naudojant stiprinamąją raketą, kuri aparatą paspartina iki viršgarsinio greičio dar prieš suaktyvinant skramdžetą.
Rusija ir Putinas giria savo superginklus
Rusijos hipergarsinis sklandantis kovinis užtaisas „Avangard“ plačiai laikoma greičiausia raketa. Tačiau tikslus visų hipergarsinių raketų greitis yra klasifikuojamas, o kai kurie šaltiniai nurodo šiek tiek skirtingus skaičius – „Avangard“ atveju jis siekia nuo 12 iki 20 Machų.
„Avangard“ pakeliama į viršutinius atmosferos sluoksnius ir tada dideliu greičiu sklendžia per apatinius atmosferos sluoksnius, nenuspėjamai manevruodama, kad nebūtų perimta.
Raketa „Orešnik“, išbandyta prieš Ukrainą 2024 m., gali pasiekti 10–11 Machų greitį. Eksperimentinių paleidimų metu jos naudingoji apkrova padalinta į kelias kovines galvutes, imituojant Šaltojo karo laikų taktiką. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ji bus pradėta masiškai gaminti ir galės „paversti bet kokį taikinį pelenais“.
Rusija taip pat dislokuoja „Kinžal“. Jos iš pradžių buvo išgirtos kaip „nesustabdomos“, tačiau „Kinžal“ Ukrainoje buvo dažnai buvo perimtos.
Kinijos hipergarsinės raketos
Kinijos hipergarsinės raketos yra DF-17 ir YJ-21.
DF-17 naudoja hipergarsinį sklandantį kovinį užtaisą, paleidžiamą iš balistinės raketos, o YJ-21 yra karinio jūrų laivyno priešlaivinė raketa. Šie ginklai prisideda prie strategijos, kuria siekiama pasipriešinti JAV karinei galiai Ramiajame vandenyne, grasinant lėktuvnešių smūgio grupėms ir strateginėms bazėms, tokioms kaip Guamas.
„Nors ir Kinija, ir Rusija atliko daugybę sėkmingų hipergarsinių ginklų bandymų ir greičiausiai yra parengusios operacines sistemas, Kinija pralenkia Rusiją tiek pagal palaikomą infrastruktūrą, tiek pagal sistemų skaičių“, – Kongreso nariams sakė Gynybos žvalgybos agentūros vyriausiasis mokslo ir technologijų mokslininkas Paulas Freisthleris.
Jungtinės Valstijos taip pat dirba su hipergarsinėmis raketomis
JAV taip pat kuria įvairias hipergarsines raketas, tokias kaip hipergarsinė atakos sparnuotoji raketa, ir atliko bandymus su „hipergarsinio oru kvėpuojančiu ginklo“ prototipu.
„Sandboxx“ duomenimis, JAV hipergarsinių raketų kūrimo projektai „apima bent du hipergarsinius greitinamuosius orlaivius ir potencialiai iki penkių hipergarsinių sparnuotųjų raketų, naudojančių reaktyvinį variklį“.
Daugkartinio naudojimo hipergarsinių technologijų srityje JAV išlieka gerokai lenkiančios savo konkurentus. „Sandboxx“ pažymėjo, kad X-37B skraido jau 12 metų, o Kinija 2020 m. rugsėjį atliko pirmąjį savo gamybos X-37B versijos bandymą. Rusija praėjusiais metais paskelbė, kad kuria „X-37B tipo daugkartinio naudojimo orlaivį“.
Nors JAV dar nepaspaudė panikos mygtuko dėl skubaus hipergarsinio ginklo naudojimo, jos neabejotinai paspartino hipergarsinio ginklo kūrimo ir naudojimo tempą.
Hipergarsinio ginklavimosi varžybos toli gražu nesibaigė, ir atrodo, kad po dviejų dešimtmečių neveiklumo JAV rodo, jog turima technologija vis dar yra svarbiausia jėga pasaulyje.
