Per 18 000 užsieniečių iš 128 šalių. Visi varo į karą. Kas vyksta? ()
Rusija sukūrė platų verbuotojų tinklą.
© 36 окрема бригада морської піхоти імені контрадмірала Михайла Білинського (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=78
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija į karą prieš Ukrainą yra įtraukusi daugiau kaip 18 tūkstančių užsieniečių iš 128 pasaulio šalių ir nepripažintų teritorijų. Mažiausiai 3 388 iš jų jau žuvo, o 37 valstybių piliečius Ukraina laiko nelaisvėje.
Apie tai konferencijoje „Crimea Global“ pranešė Koordinacinio štabo sekretorius, brigados generolas Dmytro Usovas.
„Tinklas, paremtas apgaule ir pinigais“
Pasak Usovo, nuo 2023 metų Rusija sukūrė platų verbuotojų tinklą, siekdama kompensuoti nuostolius ir personalo trūkumą.
„Pagrindinis motyvas – pinigai. Tačiau nemažai žmonių į Rusijos armiją pateko dėl apgaulės arba prievartos“, – pabrėžė jis.
Nepalas kaip iliustracinis atvejis
|
Dėl GUR ir Užsienio reikalų ministerijos koordinavimo verbavimo mastus pavyko gerokai sumažinti. Generolas pateikė pavyzdį:
„2023–2024 metais beveik 1000 Nepalo piliečių pasirašė kontraktą su Rusijos armija. 2025 metais, iki spalio 1-osios, – tik vienas žmogus.“
Kremliaus nedomina užsieniečių grąžinimas
Usovas pabrėžė, kad Rusija faktiškai nėra suinteresuota jų grąžinimu ir traktuoja juos kaip išnaudojamą „medžiagą“.
„Rusija iki šiol neprašė perduoti nė vieno užsienio piliečio, išskyrus Šiaurės Korėjos gyventojus“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, užsieniečiams, kuriuos Rusijos vadovybė siunčia į frontą kaip beteisį „patrankų mėsos“ rezervą, vienintelė galimybė išsigelbėti lieka Ukrainos humanitarinis projektas „Noriu gyventi“.
Kaip pranešė „ArmyInform“, projektas „Noriu gyventi“ informuoja, kad Rusijos kariškiai, sugrąžinti iš Ukrainos nelaisvės, iškart siunčiami atgal į savo dalinius, o kai kurie – vėl metami į vadinamuosius „mėsos šturmus“.
