Kas slypi už Zelenskio kreipimosi – ir ką jis pasakė tarp eilučių ()
Vienas sunkiausių momentų Ukrainos istorijoje.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=1196443349335408&set=pcb.1196444399335303
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė ilgesnį kreipimąsi į tautą, kuriame pripažino, jog šiuo metu Ukraina išgyvena vieną sunkiausių savo istorijos etapų, stovėdama prieš sudėtingą pasirinkimą.
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei Ukraina atsisakys priimti jo siūlomą taikos planą, ji galės tęsti kovą, bet tuomet „jos lauks labai šalta žiema“.
Kas slypi už šio Zelenskio kreipimosi? Ar Kyjivas dar turi galimybių išlaikyti savo poziciją derybose su Vašingtonu?
Kyjivas tikisi, kad Trumpo planą pavyks pakeisti
Politologas, politikos mokslų daktaras Oleksijus Jakubinas pabrėžia, kad Zelenskio pareiškimas buvo labai atsargus.
„Kiek suprantu, Prezidento administracijoje suvokia, kad viešas Trumpo taikos plano atmetimas reikštų tiesioginį konfliktą su juo. Trumpas į bet kokią viešą kritiką reaguoja agresyviai. Todėl pasirinkta santūri komunikacijos forma – Zelenskis tik patvirtino, kad egzistuoja tam tikras 28 punktų projektas“, – aiškina ekspertas.
|
Jakubinas primena, kad šiuo metu diskutuojama tik apie žiniasklaidoje paviešintus fragmentus – pats dokumentas oficialiai dar nepublikuotas.
Pasak jo, Prezidento administracija gali tikėtis, kad situacija pasikartos kaip su vadinamuoju „mineralų susitarimu“, kai pirmasis projektas buvo itin griežtas, bet po kelių derybų ratų pavyko pasiekti kompromisą ir pasirašyti naują ekonominį dokumentą.
„Skirtumas tas, kad Trumpo taikos planas yra labiau viešas ir politiškai jautrus, todėl valdžia siekia išlaikyti derybų erdvę“, – pabrėžia Jakubinas.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į JAV kariuomenės sekretoriaus Dano Driscollo vizitą į Kyjivą.
Kadangi Driscollas yra karinis pareigūnas, jis galėjo atvežti ne tik Trumpo taikos planą, bet ir aptarti galimą ugnies nutraukimo („cease fire“) klausimą.
Anot Jakubino, panašios konsultacijos vyko ir tuomet, kai gynybos ministras Rustemas Umerovas lankėsi JAV.
„Trumpas elgiasi jam būdingu stiliumi – kelia griežtus terminus ir reikalavimus. Tačiau Kyjivas viliasi, kad pavyks derėtis ir keisti kai kurias sąlygas. Be to, Ukraina tikisi, kad Europa dar pasakys savo žodį, nes be ES pritarimo plano įgyvendinimas vargiai įmanomas“, – teigia ekspertas.
Ukraina negali visiškai atmesti ultimatumo
Buvęs Saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas ir Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo komiteto konsultantas, Ukrainos ateities instituto ekspertas Ivanas Stupakas išskyrė keturis pagrindinius punktus iš Zelenskio kalbos:
Visi anksčiau paskelbti 28 vadinamojo „rusiško ultimatumo“ punktai, kuriuos, kaip teigiama, remia JAV, yra tikri.
Reikalavimas per savaitę priimti šį ultimatumą – taip pat patvirtintas.
Grėsmė sustabdyti karinę pagalbą, įskaitant ginkluotę ir žvalgybos duomenis – visiškai reali.
Tarp eilučių Zelenskis prašė neeskaluoti vidaus politinės krizės ir „nekelkite bangų“.
Pasak Stupako, Ukraina negali atmesti ultimatumo visiškai, tačiau artimiausiomis dienomis bandys pašalinti kai kuriuos punktus arba juos sušvelninti ir performuluoti.
„Yra tikimybė, kad per savaitgalį ES lyderiams pavyks įtikinti Trumpą nenaudoti ultimatumo kalbos“, – pridūrė ekspertas.
