Estija persigalvojo dėl HIMARS. Kas vyksta? ()
Estija anksčiau šiais metais gavo šešias M142 HIMARS sistemas, užsakytas 2022 m., ir nori įsigyti daugiau tokių ginklų.
© Juliusz Sabak, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:M142_himars.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Estija grįžo prie plano apginkluoti save papildomomis M142 HIMARS raketų sistemomis – šalis ketina įsigyti bent šešis papildomus mobiliuosius paleidimo įrenginius, tačiau neatmetama galimybė susitarti dėl didesnio šių sistemų skaičiaus.
Šią informaciją pateikė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, kuris pareiškė, kad šalis turi lėšų šiam pirkiniui ir kad HIMARS raketų sistemų tiekimas yra įtrauktas į Estijos kariuomenės ginklų įsigijimo planų sąrašą.
Be kitų tikėtino pirkimo detalių, yra ir pristatymo datos, nes jei viskas vyks pagal planą, Estija tikisi gauti antrąją M142 HIMARS raketų sistemų partiją per trejus–ketverius metus, nuo 2028 iki 2029 m.
|
2022 m. Estija nusprendė apginkluoti save amerikietiškomis HIMARS sistemomis ir tų pačių metų vasarą gavo „žalią šviesą“ iš Jungtinių Valstijų dėl šešių sistemų, kurios į šalį atvyko šių metų pavasarį, taip pat ATACMS, GMLRS ir ER GMLRS raketų tiekimo.
Galiausiai Estija nusprendė, kad šešių paleidimo įrenginių nepakanka, ir nusprendė įsigyti daugiau sistemų – tačiau, nepaisant to, kad būtų logiška tiesiog pirkti daugiau HIMARS, šių metų pradžioje gynybos ministras Hanno Pevkuras pabrėžė, kad Estija taip pat gali kreiptis į „Lockheed Martin“ konkurentus– visa tai dėl ilgo HIMARS pristatymo laiko.
O neseniai, spalio mėnesį, tapo žinoma, kad Estijos ir Pietų Korėjos gynybos agentūrų vadovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl galimo Pietų Korėjos K239 „Chunmoo“ sistemų pirkimo.
Pevkuras sprendimą pirkti ir HIMARS, ir „Chunmoo“ vienu metu aiškina tuo, kad šalis ieško būdų, kaip maksimaliai padidinti savo tolimojo nuotolio smūginių ginklų arsenalą, ir, be kita ko, neapsiribos raketų sistemomis, bet taip pat planuoja įsigyti tolimojo nuotolio smūginių dronų, sparnuotųjų raketų ir kt.
„Tai skirtingų tipų sistemos. Jos suteiks mums didesnį veikimo nuotolį, nes neturime strateginio gylio“, – aiškina gynybos ministras.
