NATO pajėgų Europoje vadas: turime idėją Kaliningradui ()
„Neskandinamas Kaliningradas“. Kaip išspręsti šį iššūkį?
© SRA David Miler, USAF (Public Domain) | https://picryl.com/media/soldiers-from-the-portuguese-army-2nd-mechanical-battalion-camp-visoko-nato-cc84a8
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Žinome, kokių veiksmų imtis Kaliningrado srities atžvilgiu. Turime parengtus planus“, – interviu Defence24.pl sakė generolas Alexus G. Grynkewich, aukščiausiasis NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR) ir JAV Europos vadavietės (EUCOM) vadas.
Pokalbis vyko lėktuvnešyje „HMS Prince of Wales“ per pratybas „Neptune Strike“.
Defence24.pl: Neseniai tapote aukščiausiuoju NATO vadu. Kokius iššūkius matote artimiausiems metams?
Gen. Alexusas Grynkewichas, Sąjungininkų pajėgų Europoje vadas: Tokiame poste iššūkių visada apstu. Manau, labai atidžiai stebime kai kuriuos Europoje pastebėtus veiksmus, susijusius su hibridinėmis grėsmėmis. Neseniai įvyko sabotažas Lenkijos geležinkelyje, nors dar nežinome, kas už to slypi, nors kai kurie turi savų įtarimų. Žinoma, ir toliau kartojasi nenustatytų dronų pasirodymai Europoje. Manau, tai bus vienas iš dalykų, kuriuos stebėsime itin atidžiai. Ir, žinoma, vis dar vyksta karas Ukrainoje. Stebime padėtį ir remiame prezidento Trumpo tikslą – užbaigti šį karą. Tačiau suvokiame, kad nesvarbu, kaip jis baigsis, Rusija ir toliau kels grėsmę mūsų NATO sąjungininkams, todėl turime būti pasirengę viskam, kas iš to gali kilti.
|
Kas ypač neramina Rusijos veiksmuose, tai jos prisitaikymas prie naujo kovos būdo. Į Ukrainą buvo pasiųsta daug Vakarų ginkluotės, ir ne visa ji pasirodė esanti tokia efektyvi, kaip manyta, o kai kurią Rusija greitai perprato. Kaip išlaikyti technologinį pranašumą?
Labai geras klausimas. Iš konflikto Ukrainoje išmokome daug – stebime, kaip šioje aplinkoje veikia įvairių gamintojų Vakarų ginkluotės sistemos. Nuolat analizuojame Ukrainos patirtis: mūsų ginkluotės efektyvumą, masinį dronų naudojimą bei kovinių veiksmų pokyčius. Seserinė vadavietė – NATO Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietė, kuriai vadovauja admirolas Pierre’as Vandier, – turi patirčių analizės centrą Lenkijoje, Bydgoščiuje. Šis centras renka, analizuoja išvadas ir perduoda jas kitoms NATO struktūroms. Darbo daug, bet nuolat siekiame išlaikyti pranašumą.
Kokios inovacijų kryptys pagal jus yra svarbiausios, atsižvelgiant į Ukrainos patirtį?
Žinoma. Atsižvelgiant į pastaruoju metu Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Rumunijoje įvykusius dronų pažeidimus, kreipiame dėmesį į Ukrainos perduotą patirtį. Šias patirtis ir technologijas NATO testuoja, integruoja ir galiausiai diegs, kad naujos sistemos taptų mūsų operacijos „Eastern Sentry“, skirtos rytinio flango apsaugai, dalimi. Tai vienas akivaizdžiausių inovacijų iš Ukrainos pritaikymo pavyzdžių.
Ar šiuo metu NATO daugiausia dėmesio skiria rytiniam flangui? Vakaruose kai kas taip mano, ypač kalbant apie sumažintą JAV buvimą.
Manau, kad NATO visuomet koncentruojasi ties tuo, iš kur kyla grėsmė. Bet, kaip ne kartą sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, šiandien mes visi esame rytinio flango valstybės. Tos grėsmės – ar tai būtų dronai, ar balistinės raketos – gali pasiekti bet kurį sąjungininką, įskaitant ir Šiaurės Ameriką. Tad nors didžiuojamės Europos lyderyste rytiniame flange, gynybai reikia mūsų visų pastangų.
Dabar norėčiau paklausti apie logistiką NATO rytinėje dalyje. Kaip, jūsų nuomone, atrodytų logistika krizės ar karo metu? Pavyzdžiui, jei Rusija užpultų Baltijos šalis. Koks būtų Baltijos jūros vaidmuo?
Geras klausimas. Neseni dideli pratybų ciklai buvo labai orientuoti į logistiką – kaip judintume pajėgas ir techniką per žemyną, jūras ir vandenynus, kad sustiprintume draugus rytiniame flange. Europos Sąjunga ką tik pristatė karinio mobilumo planą – puikų ES ir NATO bendradarbiavimo pavyzdį. Dirbsime, kad šį aspektą sustiprintume.
Kalbant apie Baltijos jūrą – ji yra būtina. Jei norime gabenti didelius krovinius į Baltijos šalis, Baltijos jūra yra efektyviausias būdas. Tikrai ja naudotumės ir krizės metu.
Bet yra „neskandinamas Kaliningradas“. Kaip išspręsti šį iššūkį?
Nesiplėsiu į mūsų karinius planus ar tai, ką darysime. Tačiau patikėkite – esame numatę visus galimus Kaliningrado scenarijus ir žinome, kaip veikti reikiamu momentu.
Suprantu. Tačiau ar esame pasirengę galimam karui?
Profesionalūs kariai niekada nepasakys, kad esame pasirengę tiek, kiek norėtume – visada siekiame daugiau. NATO turi daug ką nuveikti. Kaip sakė ambasadorius Whitakeris, turime užtikrinti, kad didėjančios išlaidos gynybai kuo greičiau virstų realiais pajėgumais. Investicijas būtina atlikti greitai ir įdiegti sąjungininkų ginkluotosiose pajėgose. Tačiau jei tektų kovoti kad ir šiąnakt – esame pasirengę. Absoliučiai.
Galiausiai – logistika ir Lenkijoje svarstoma centrinio oro uosto, vadinamo CPK, statyba. Kokia jūsų nuomonė kaip NATO vado? Ar toks didelis oro uostas reikalingas? Ar dabartinių pakanka NATO logistikai?
Manau, tam tikra prasme reikia ir to, ir to. Centralizacija suteikia efektyvumo, tačiau konflikto metu būtina būti pasirengus išsklaidymui ir veikti išsklaidytu būdu. Tai galioja ir oro uostams, ir logistikos maršrutams. Galime turėti pagrindinį planą, bet turime turėti ir kelis atsarginius, kurie būtų parengti bet kurią akimirką. Tai stiprina visos sistemos atsparumą.
Ačiū už pokalbį.
