„Marder“ Ukrainai nebus. Kas vyksta? ()
Čilės užsienio reikalų ministras Alberto van Klaverenas pareiškė, kad šalies įstatymai draudžia perduoti karinę įrangą valstybėms, dalyvaujančioms aktyviuose ginkluotuose konfliktuose.
© synaxonag, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:IL%C3%9C_der_Bundeswehr_am_24.09.2012_--_Marder_vorne.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis komentaras pasirodė žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Čilė galbūt sutiko perduoti pėstininkų kovos mašinas „Marder 1A3“ Vokietijai, kad šios toliau būtų gabenamos į Ukrainą.
Čilės užsienio reikalų ministras Van Klaverenas neneigė galimo susitarimo egzistavimo, tačiau pabrėžė, kad Čilės neutralumo politika karo Ukrainoje atžvilgiu lieka nepakitusi.
„Negalime komentuoti karinės įrangos pirkimo ar pardavimo. Čilėje galioja įstatymas, draudžiantis tiekti ginklus šalims, dalyvaujančioms aktyviuose konfliktuose. Todėl jokios operacijos negali pažeisti šios bendros taisyklės“, – sakė Čilės ministras.
|
Šis pareiškimas pasirodė po straipsnio „El Mostrador“, kuriame teigiama, kad Čilės kariuomenė gali perduoti Vokietijai 30 „Marder 1A3“ transporto priemonių. Leidinio teigimu, jas modernizuos Vokietijos pusė ir vėliau išsiųs į Ukrainą. Leidinio autoriai teigė, kad operacija vykdoma griežto slaptumo sąlygomis ir tai gali rodyti Čilės neutralios pozicijos peržiūrą.
Vakarų stebėtojai šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad situacija sukėlė įtampą Čilės gynybos sluoksniuose: pėstininkų kovos mašinos „Marder 1A3“ tebėra svarbi armijos šarvuočių parko dalis. Šių transporto priemonių 2008 m. iš Vokietijos buvo įsigyta apie 270 vienetų. Įgyvendinant „Centurion“ projektą, 180 transporto priemonių buvo suremontuotos ir perduotos šarvuotiesiems batalionams, o likusios buvo naudojamos kaip rezervas ir atsarginių dalių šaltinis.
