Naujienos iš Rusijos. Putinas turi du variantus ()
Kremliaus dilema: pauzė ar naujas karo ciklas.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo?fbid=1199022612410815&set=pcb.1199022819077461
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aleksandras Šulga, Rusijos konfliktų tyrimo ir analizės instituto direktorius, atkreipia dėmesį, kad rusai vis dažniau sieja karą su blogėjančia finansine padėtimi.
Ekspertas apibūdina du Kremliaus įrankius: „branduolinę morką“ ir „teroristų rykštę“.
Po šoko ir mobilizacijos laikotarpio Rusijos visuomenė karo atžvilgiu puola į apatiją. Remiantis „The Moscow Times“ analize, kurią cituoja naujienų svetainė „Fakt“, Kremlius negali pasikliauti tikrais sąjungininkais, norinčiais pasidalyti karo išlaidomis, todėl beveik išimtinai remiasi vidaus parama – realia ar deklaratyvia.
Leidinio pašnekovas, Konfliktų tyrimų ir analizės instituto direktorius, užsimena, kad valdžia gali bandyti neigiamą naratyvą apie ekonomiką pakeisti įspūdinga branduoline eskalacija. Pastarosiomis savaitėmis Maskva, kaip pranešama, sustiprino savo komunikacijos pastangas strateginio potencialo srityje, pasitelkdama, be kita ko, Vladimiro Putino kalbas ir suorganizuotus Saugumo Tarybos posėdžius. Tikslas – sukelti baimę dėl „blogiausio scenarijaus“, o vėliau deeskalaciją pateikti kaip sėkmę.
|
Laikraščio cituojama analizė pabrėžia viešus pareiškimus dėl „Burevestnik“ ir „Poseidon“ sistemų bei signalus apie pasirengimą svarstyti pasirengimą branduoliniams bandymams. Tokia taktika skirta sukurti erdvę deryboms ir tuo pačiu metu atitraukti rusų dėmesį nuo karo kainos. Kaip pabrėžia ekspertas, net taktinės sėkmės neatsako į klausimus: „Kodėl?“ ir „Kas toliau?“.
Antrasis variantas, kurį aprašė A. Šulga, yra baimės scenarijus – teroro aktai naudojami kaip įrankis susivienyti aplink vėliavą. Autorius atkreipia dėmesį, kad panaši logika jau buvo panaudota Rusijoje ir galėtų pasikartoti, jei Kremlius tęstų didelio intensyvumo karą iki 2026 m. pabaigos. Baimė sumažintų apatiją ir sustiprintų vyriausybės teisėtumą.
„Fakt“ cituojama medžiaga leidžia manyti, kad ši tema propagandoje nedominuoja, o gali tapti vis aktyvesnė. Kaip iliustracija, kaip greitai gali pasikeisti žinutės akcentai, pateikiamas išpuolio prieš „Crocus“ centrą pavyzdys. Abu scenarijus sieja bandymas iš naujo apibrėžti išlaidas ir nesėkmes kaip „išvengimą didesnių blogybių“.
Kremliaus dilema: pauzė ar naujas karo ciklas.
Virš šių variantų iškyla trečias matmuo: taktinis fronto įšaldymas ištekliams atkurti arba naujo operacijų ciklo pradžia iki 2026 m. pabaigos. A. Šulga mano, kad V. Putinas tradiciškai atidėlioja sprendimus, o tai savaime gali sukurti papildomų kelių. Kremlius, turėdamas ribotus materialinius išteklius, ieško neapčiuopiamo stimulo, kuris „sujaudintų“ visuomenę ir nutrauktų dabartinę sąstingį.
Anot analitiko, vyriausybinės agentūros pradėjo pastebėti tendencijas, kurios anksčiau buvo sumenkintos: apatiją, karo nuovargį ir atotrūkį tarp vyriausybės tikslų ir daugumos kasdienio gyvenimo. Tarptautinis kontekstas be tikrų sąjungininkų tik paaštrina šią problemą. Štai kodėl branduolinio potencialo ar terorizmo grėsmės žinia gali padėti pridengti ekonominius trūkumus ir pailginti strateginių sprendimų priėmimo laiką.
Šios dėlionės pabaigoje lieka diagnozė: nė vienas scenarijus nėra tikras, tačiau pasirinkimas turėtų greitai paaiškėti. Kremliaus požiūriu, abu sprendimai turi tą patį tikslą – įtikinti visuomenę priimti esamą situaciją kaip sėkmę „susidūrus su blogesnėmis alternatyvomis“. Artimiausiais mėnesiais įtampa branduolinėje retorikoje, Saugumo Tarybos posėdžių inicijavimas arba staigūs žiniasklaidos naratyvų pokyčiai gali būti šios tendencijos rodikliai.
![[ŽT] Rusijos sugrįžimas? Niekas jų nenori!](/photo/202511/24/11/thumb_301391__griu.jpg)
.png)
.png)
