Lenkai nestabdo. 3 mlrd. dolerių. Perka iš karto tris monstrus ()
beveik 3 milijardus dolerių.
© Mate 2nd Class Patricia R. Totemeier, U.S. Navy Photo | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Swedish_attack_submarine_HMS_Gotland.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkija pasirinko Švedijos bendrovę „Saab“ tiekti tris povandeninius laivus A26 (Blekinge klasė) pagal beveik 10 mlrd. zlotų (2,73 mlrd. JAV dolerių) vertės sandorį, kuris yra dalis didelės iniciatyvos stiprinti Baltijos jūros gynybą, tvyrant įtampai su Rusija.
Varšuva didina investicijas į ginkluotąsias pajėgas, siekdama atremti augančią Rusijos grėsmę po jos invazijos į Ukrainą 2022 m. Sandoris pagal „Orka“ programą, skirtą Lenkijos kariuomenei stiprinti, yra vienas didžiausių iki šiol sudarytų pirkinių.
„Švedija pateikė geriausią pasiūlymą pagal visus kriterijus, pristatymo laiką ir operacinius pajėgumus, ypač Baltijos jūroje“, – spaudos konferencijoje sakė Lenkijos vicepremjeras Vladyslavas Kosyniakas-Kamyšas.
|
Jis įvertino sandorio vertę apie 10 mlrd. zlotų (2,73 mlrd. JAV dolerių) ir teigė, kad Švedija įsipareigojo nupirkti tam tikrą kiekį ginklų iš Lenkijos pagal platesnio bendradarbiavimo susitarimą, taip pat suteiks povandeninį laivą Lenkijos kariuomenės mokymui.
Kosyniakas-Kamyšas teigė norįs, kad komercinė sutartis būtų sudaryta ne vėliau kaip 2026 m. antrąjį ketvirtį, ir tikisi pirmojo pristatymo 2030 m.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, kad šis sandoris įrodo Švedijos gynybos pramonės stiprybę.
„Tai rodo ne tik mūsų šalių bendradarbiavimo stiprumą, bet ir Švedijos, kaip gynybos pramonės valstybės, stiprybę“.
„Saab“, gaminanti platų karinės įrangos asortimentą, įskaitant naikintuvus, stebėjimo sistemas, raketas ir povandeninius laivus, tieks Lenkijai savo povandeninius laivus A26.
Po šios naujienos „Saab“ akcijų kaina pakilo 3,2 proc.
Rugsėjį bendrovė pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje su Lenkijos sukarinta grupuote PGZ.
Varšuva taip pat gavo pasiūlymus iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Pietų Korėjos. Jungtinė Karalystė palaikė Švedijos pasiūlymą.
