To nėra buvę. Europa svarsto aktyvius veiksmus prieš Rusiją (1)

2025-11-27

Rusija suintensyvino hibridinius išpuolius prieš NATO šalis. Atsižvelgiant į tai, tonas Europos sostinėse keičiasi.

© Минеева Ю., CC BY-SA 1.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Moscow_Kremlin_from_Kamenny_bridge.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Rusijos dronams ir agentams toliau rengiant atakas prieš NATO šalis, Europa daro tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė neįsivaizduojama: ji pradeda planuoti atsaką. Idėjos svyruoja nuo bendrų puolamųjų kibernetinių operacijų prieš Rusiją ir greitesnio bei koordinuoto hibridinių atakų priskyrimo – iš karto nurodant Maskvą – iki staigių NATO vadovaujamų pratybų.

„Rusai nuolat bando ribas – koks bus atsakas, kiek toli jie gali eiti? Reikia aktyvesnio atsako. Signalas duodamas ne kalbomis, o veiksmais“, – interviu „Politico“ sakė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Braže.

Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais Rusijos bepiločiai orlaiviai pažeidė Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę, o paslaptingi dronai „išjungė“ oro uostus ir karines bazes visoje Europoje. Kiti incidentai: GPS trikdymas, orlaivių ir laivų įsiveržimai bei sprogimas gyvybiškai svarbioje geležinkelio linijoje Lenkijoje, kuria Ukrainai buvo gabenama karinė pagalba.

„Europa ir visas aljansas turi savęs paklausti, kiek ilgai esame pasirengę toleruoti tokio tipo hibridinį karą... ir ar atėjo laikas mums patiems tapti aktyvesniems šioje srityje“, – sakė Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Florianas Hahnas.

[Mažiausia kaina istorijoje!] Lietuvos apžvalgininkas: „Aukščiausios kokybės 3in1 suvirinimo aparatas. Tinka ir mėgėjams, ir profesionalams“ (Video, „VEVOR MIG-200/250“)

2941 2

Nuostabios kainos

Specialūs kuponai

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Pranešama, kad hibridiniai išpuoliai nėra naujiena. Pastaraisiais metais Rusija siuntė žudikus į JK, sprogdino šaudmenų sandėlius Vidurio Europoje, bandė destabilizuoti ES finansuodama kraštutinių dešiniųjų partijas, vykdė informacinį karą ir kišosi į rinkimus tokiose šalyse kaip Rumunija ir Moldova.

Tačiau dabartinių išpuolių mastas ir dažnumas neturi precedento. Analitinė grupė „Globsec“ apskaičiavo, kad nuo sausio iki liepos mėnesio Europoje, daugiausia Lenkijoje ir Prancūzijoje, įvyko daugiau nei 110 sabotažo aktų ir bandymų išpuolių, kuriuos įvykdė su Maskva susiję asmenys.

„Šiuolaikinis pasaulis suteikia daug atviresnę – galima sakyti, kūrybišką – erdvę užsienio politikai. Atidžiai stebime didėjančią Europos militarizaciją. Ar tai tik retorika, ar atėjo laikas mums reaguoti?“, – Valdajaus susitikime sakė Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas.

Žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Rusija gali laikyti ES ir NATO varžovėmis ar net priešėmis. Tačiau Europa nenori karo su branduoline valstybe, todėl jai reikia rasti būdą, kaip suvaldyti Maskvą neperžengiant Kremliaus raudonųjų linijų, kurios galėtų sukelti atvirą konfrontaciją.

Tai nereiškia slėpimosi, pabrėžė Švedijos gynybos vadovas generolas Michaelas Klessonas: „Negalime sau leisti bijoti eskalacijos. Turime būti tvirti.“

Tačiau, pabrėžia žurnalistai, iki šiol buvo reaguojama stiprinant gynybą. Po to, kai virš Lenkijos buvo numušti Rusijos dronai, NATO paskelbė apie oro gynybos stiprinimą rytiniame flange – panašų žingsnį žengė ir ES. Ir net tai sukelia Maskvos įniršį.

Dažnos Rusijos provokacijos keičia Europos sostinių toną. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, pasiuntęs 10 000 kareivių saugoti svarbios Lenkijos infrastruktūros, nukentėjusios nuo geležinkelio sabotažo išpuolio, apkaltino Maskvą „valstybiniu terorizmu“.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas tokias grėsmes pavadino „itin pavojingomis“ ir pareiškė, kad ES privalo „pateikti tvirtą atsaką“.

Pavyzdžiui, Italijos gynybos ministras Guido Crosetto aštriai kritikavo Europos pasyvumą dažnėjančių hibridinių išpuolių akivaizdoje ir pateikė išsamų 125 puslapių atsako planą. Jame jis siūlo įkurti Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centrą, suformuoti apie 1500 specialistų kibernetinio padalinio ir apmokyti karinius dirbtinio intelekto ekspertus.

Tęsinys kitame puslapyje:

Nepaisant padažnėjusios retorikos, klausimas, koks tiksliai turėtų būti „galingesnis“ atsakas, lieka atviras, rašo žiniasklaida.

Teigiama, kad dalis dilemos slypi skirtinguose Maskvos ir Briuselio požiūriuose. Kaip pažymi Paryžiuje įsikūrusio GEODE centro profesorius Kevinas Limonnier, ES yra priversta veikti laikydamasi įstatymų: „Kyla etinis ir filosofinis klausimas: ar valstybės, gyvenančios pagal taisykles, gali naudoti tas pačias priemones ir strategijas kaip ir Rusija?“

Kol kas kai kurios šalys palaipsniui griežtina teisės aktus. Vokietija ir Rumunija jau rengia taisykles, kurios leistų saugumo pajėgoms numušti dronus virš oro uostų ir kitų strateginių objektų. Savo ruožtu žvalgybos tarnybos gali veikti labiau „pilkojoje zonoje“. Danija ir Čekija jau leidžia puolamąsias kibernetines operacijas.

Sąjungininkai turi „būti aktyvesni kibernetinių atakų srityje“ ir stiprinti žvalgybos koordinavimą, sakė Braže. Praktiškai šalys galėtų naudoti kibernetines atakas prieš Rusijos karinei mašinai itin svarbius objektus, tokius kaip Alabugos technologijų parkas Tatarstane, kuriame gaminami „Shahed“ dronai, taip pat energetikos įmones ar ginklų traukinius.

Europa taip pat turi sustiprinti kovą su Rusijos dezinformacija, ypač Rusijos viduje. „Rusijos viešoji nuomonė... yra gana uždara. Mums reikia sąjungininkų, kurie gerai supranta Rus ijos mąstyseną – tai reiškia glaudesnį bendradarbiavimą informacinio karo srityje“, – sakė vienas karininkas.

Tačiau bet kokios naujos priemonės „turi išlaikyti įtikinamą paneigamumą“, pabrėžė ES diplomatas.

NATO, kaip gynybinė sąjunga, itin atsargiai vertina puolamuosius veiksmus. „Asimetriniai atsakai yra svarbi diskusijos dalis, tačiau mes neketiname nusileisti prie Rusijos taktikos“, – teigė vienas NATO diplomatas.

Vietoj to, Aljansas turėtų pademonstruoti vienybę ir stiprybę: greitai viešai atkreipti dėmesį į Maskvos dalyvavimą hibridinėse atakose ir surengti netikėtas pratybas prie Rusijos sienų Lietuvoje ir Estijoje, mano buvusi Aljanso atstovė Oana Lungescu.

Tuo tarpu Helsinkyje įsikūręs Kovos su hibridinėmis grėsmėmis centras padeda sąjungininkams kurti politiką ir vykdyti pratybas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Politico

Aut. teisės: MTPC

(6)

(0)

(6)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (1)