„Ukrainiečiai buvo pasiruošę puolimui, Lenkija – ne. Kas mus apgins nuo Rusijos?“ ()
Sprendimas iš tikrųjų nėra V. Zelenskio rankose, nes sutikęs su Amerikos ir Rusijos koalicijos sąlygomis jis prarastų valdžią.
© Mil.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2024_Moscow_Victory_Day_Parade_28.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija dar neužkariavo Donbaso, kurį ji skelbia strateginiu savo karo su Ukraina tikslu. D. Trumpas akivaizdžiai nori apsaugoti rusus nuo rūpesčių. Jis propaguoja taikos planą, kuris reiškia visišką Ukrainos kapituliaciją. Pagal šį planą, likusi Donbaso dalis turi būti atiduota be kovos, rašo Piotras Ikonowiczius, visuomenės aktyvistas, politikas, žurnalistas, II ir III kadencijų parlamento narys. Socialinio teisingumo judėjimo pirmininkas.
O šis „likusi dalis“ yra tvirtovių ir įtvirtinimų sistema, kuri sudaro pagrindinę kliūtį nuo tolesnės Rusijos invazijos. Kai Slovjanskas ir Kramatorskas kris, kelias į Kyjivą bus atviras. Jei ne šiandien, tai artimiausiu metu rusai žygiuos šiuo keliu ir perims visos Ukrainos kontrolę. Taigi, po dronų demonstracijos ir geležinkelio sabotažo lenkai taip pat ruošiasi Rusijos invazijai, tarsi tai jau būtų iš anksto nulemta.
Ir vis dėlto mes nesame vieni. NATO sudėtyje Lenkiją saugo 5-asis sutarties straipsnis, įpareigojantis valstybes nares nedelsiant padėti užpultai sąjungininkei. Tačiau paaiškėja, kad NATO valstybėms narėms šiam įsipareigojimui įvykdyti reikia stulbinančių 40 dienų. Labai ilgo laiko.
|
Labiausiai pasikliaujame amerikiečiais. Tačiau ką tik Lenkijoje matėme sabotažo aktą, kuriuo buvo siekiama nužudyti šalies piliečius, o D. Trumpas nereagavo. Priešingai, jis ramiai derasi su V. Putinu dėl naujos pasaulio tvarkos. Tvarkos, kurioje Ukraina kaip valstybė dingsta iš žemėlapio. Rusija elgiasi vis agresyviau Lenkijos atžvilgiu, tačiau negirdime jokių tvirtų patikinimų, kad JAV prireikus ateis jai į pagalbą. Tarp Maskvos ir Vašingtono įsivyravo džiaugsmingo atsipalaidavimo ir draugystės era. Rusai bando, kiek toli jie gali nueiti; NATO nuolat kelia lėktuvus, kai pažeidžiama Baltijos šalių oro erdvė. Nieko iš to neišeina, išskyrus tai, kad Aljanso narės nervinasi. O V. Putinas žaidžia mūsų nervais, rodydamas, kad NATO, kaip pasakytų J. Stalinas, yra popierinis tigras.
Kadangi NATO reikia 40 dienų įprastinėms pajėgoms mobilizuoti, galbūt Aljansas turėtų pradėti perkelti karius dabar, kad apgintų lenkus, kol Rusijos vėliava dar nesuplevėsavo virš Kultūros ir mokslo rūmų? V. Putino ir D. Trumpo plane neužsimenama, kas nutiks, jei rusai laikysis savo plano ir okupuos Kyjivą. Ar D. Trumpui tai rūpi?
Tiesa, kad iš amerikiečių lenkai pirko daug ginklų. Nors mums vis dar trūksta svarbiausios ginkluotės – dronų gamyklos. Kitoje pusėje bus karo metais patyrusi armija, o mūsų pusėje – neatleisti rekrūtai. Priminsiu, kad Bachmute vidutinė ukrainiečių rekrūto gyvenimo trukmė buvo pusvalandis.
Ukrainos kareiviai jau kelerius metus gina savo teritoriją – efektyviai, atsižvelgiant į Rusijos pranašumą žmonių ir įrangos atžvilgiu. Jie neatiduos ne tik visą Donbaso, bet ir Krymo. Jei V. Zelenskis sutiktų su V. Putino ir D. Trumpo planu, jie galėtų tapti pasipriešinimo judėjimo Kyjivo vyriausybei branduoliu. Perversmas ir perversmininkų valdžios išlaikymas nebūtų sunkūs, nes galėtų sukilti karingiausi ir elitiniai Ukrainos kariuomenės elementai. Likę pasektų jų pavyzdžiu. Tai reiškia, kad sprendimas iš tikrųjų nėra V. Zelenskio rankose, nes sutikęs su Amerikos ir Rusijos koalicijos sąlygomis jis prarastų valdžią.
Ukrainiečiai buvo pasiruošę Rusijos puolimui. Jie atsakė užpuolikams nuožmiu pasipriešinimu. Lenkai nėra pasiruošę ir nebus pasiruošę artimiausiu metu. Nes mūsų kariams trūksta kovinės patirties, o moralė tokia, kad potencialūs naujokai, jei ir prisijungia prie kariuomenės, tai daro tik verčiami. Visuomenės nuomonės apklausos tai aiškiai rodo. Jauni lenkai, dauguma jų, nėra pasirengę mirti už savo šalį.
Tačiau rusai neužkariaus Lenkijos, jei lenkų pusėje stos tikrai vieningos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos kariuomenės. Žinoma, Rusija yra šalis, valdoma stiprios diktatoriaus rankos, bet dar ne imperatoriaus. Išpuolis prieš Ukrainą Rusijos visuomenei buvo pateiktas kaip tėvynės gynimo nuo agresijos aktas, apimantis Rusijos apsupimą vis glaudesniu NATO žiedu. Rusai Ukrainą laikė Rusijos dalimi ir masiškai palaikė šį agresyvų karą.
Tačiau išpuolį prieš Lenkiją būtų daug sunkiau pateisinti. Invazija, ypač jei ji nesibaigtų tiesiogine ir visiška pergale, galėtų gerokai susilpninti V. Putino paramą. Juolab kad tai užtrauktų Rusijai visos Vakarų Europos rūstybę. Rūstybę šalių, kurios vis dar nori pirkti rusiškas dujas ir naftą.
Nei amerikiečiams, nei rusams nerūpi Lenkija. Ir kuo glaudžiau esame susiję su savo Europos sąjungininkais, tuo mažiau jie norės čia kištis.
Deja, išlaidos stipriai kariuomenei dabar būtinos dėl atgrasymo. Nes realiame mūšyje be sąjungininkų neišsiversime. Belieka tikėtis, kad mūsų aljansai pasirodys patvaresni ir patikimesni nei 1939 m.
