Rusijos sabotažas NATO rytiniame flange. Viena šalis yra išimtis ()
Rusijos teroristinė veikla išplito po visą rytinį NATO flangą. Dažnėja gaisrai, vyksta dronų incidentai, naikinama ypatingos svarbos infrastruktūra, didėja migracijos spaudimas. Išskyrus vieną atvejį, tai įvyko vienoje šalyje.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_Zapad_2017_%28Proving_Ground_Luzhsky%29_06.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, virtinės sankcijų Maskvai įvedimo ir Vakarų pagalbos Ukrainai, Kremlius atsakė hibridiniu karu prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybes nares. Be propagandos, įtakos operacijų ir kibernetinių atakų, Rusijos „atsakomosios priemonės“ taip pat apima kritinės infrastruktūros sabotažą.
Šiandien tai vienas būdingiausių Kremliaus neteisėtų operacijų prieš NATO ir ES valstybes nares elementų. Tuo tarpu įsitikinimas, kad Rusija susitelkusi tik į Lenkiją, vis labiau paplitęs viešose diskusijose Lenkijoje, ypač tarp Maskvos politikos šalininkų, norinčių šalyje skatinti grėsmės jausmą.
Tačiau tai klaidingas situacijos vaizdas – tereikia pažvelgti į Rusijos tarnybų veiksmus Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir kitose Aljanso rytiniame flange esančiose šalyse.
Ryškiausias pavyzdys – Baltijos regionas, kuris jau keletą metų yra Rusijos sabotažo veiklos centre. Baltijos jūra tapo vandens telkiniu, kuriame nuolat vykdomos tiksliai nukreiptos ir vis labiau slepiamos sabotažo operacijos. 2024 m. gruodį buvo pažeistas povandeninis elektros kabelis „Estlink 2“, jungiantis Estiją ir Suomiją.
|
Tyrėjai nustatė, kad svarbų vaidmenį galėjo atlikti „šešėlinio laivyno“ tanklaivis, kurio inkaras temptas jūros dugnu. Tuo pačiu metu buvo sutrikdyti ir apgadinti kiti Baltijos jūroje esantys telekomunikacijų kabeliai. Visus incidentus siejo bendra tema: jie buvo veikiami ant karo slenksčio, tačiau tokiu būdu, kuris galėjo turėti rimtų pasekmių energetikos ir ryšių sektoriui.
Reaguodamos į tai, Estija, Lietuva ir Latvija 2025 m. vasarį visiškai sinchronizavo savo energetikos sistemas su Vakarų Europa, taip nutraukdamos ilgalaikę priklausomybę nuo Rusijos ir Baltarusijos BRELL tinklo. Šis precedento neturintis žingsnis buvo žengtas daugiausia dėl susirūpinimo dėl didėjančios sabotažo ir kibernetinių atakų grėsmės.
Lygiagrečiai su jūrų operacijomis, sausumoje buvo įvykdyta ir virtinė išpuolių. 2025 m. sausį Estijos teismas nuteisė asmenis už padegimą ukrainiečių restorane Taline, Estijoje, padarydamas išvadą, kad už išpuolio slypi Rusijos žvalgybos tarnyba. Išpuolį užsakė išorės rangovai – tai tipiška Kremliaus praktika.
Panašus mechanizmas buvo susiformavęs keliais mėnesiais anksčiau Lietuvoje, kai 2024 m. gegužę buvo padegta IKEA parduotuvė Vilniuje. Lietuvos prokuratūra padarė išvadą, kad tai buvo Rusijos žvalgybos surengtas sabotažas. Svarbu tai, kad nusikaltėlis pasirodė esąs jaunas Ukrainos pilietis, prieš karą gyvenęs rytinėje šalies dalyje, kurį rusai užverbavo ir naudojo kaip išorės rangovą.
Padėtį regione papildo Latvijos ir Lietuvos žvalgybos agentūrų analizė, kurioje vėlesnėse ataskaitose nurodoma, kad Rusija stiprina hibridinį spaudimą, be kita ko, kontrabandos, valdomos migracijos, dezinformacijos kampanijų ir bandymų mobilizuoti prorusiškas grupuotes būdu. Sabotažas yra tik viena dėlionės detalė.
Latvijoje patvirtintų sabotažo aktų užfiksuota mažiau, nors Ryga tapo suintensyvėjusių įtakos operacijų, kibernetinių atakų ir veiksmų, nukreiptų prieš telekomunikacijų bei logistikos infrastruktūrą, taikiniu. Tačiau įspūdingų incidentų nebuvimas nereiškia grėsmės nebuvimo; veikiau tai rodo, kad vietos tarnybos veiksmingiau paralyžiuoja Rusijos operacijas arba kad Maskva šią teritoriją laiko mažiau palankia fiziniams veiksmams.
Kita rytinio flango dalis – Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija – yra kitokia. Šios šalys kol kas nepranešė apie panašius sabotažo incidentus, kaip Baltijos šalyse. Tačiau tai nereiškia, kad Rusija ten nevykdo operacijų. Agentų veikla, finansavimo organizacijos ir įtakos darymas politiniams naratyvams išlieka didelėmis problemomis.
Rumunija ir Bulgarija taip pat išlieka energetinio sabotažo ir dezinformacijos taikiniais, ypač Juodosios jūros kontekste. Tačiau plačiai dokumentuotų fizinių išpuolių, išskyrus bandymus paralyžiuoti uostų veiklą, nėra. Analitikai pabrėžia, kad tai labiau geografijos, Kremliaus prioritetų ir vietos kontržvalgybos kokybės, o ne Rusijos operacinių planų atsisakymo klausimas.
Visų šių veiksmų bendras vardiklis yra tas, kad Kremlius teikia pirmenybę pigioms operacijoms. Energetikos ar telekomunikacijų infrastruktūros sabotažas reikalauja minimalių investicijų, tačiau gali turėti milžiniškų ekonominių ir politinių pasekmių. Padegimai, sprogimai, išpuoliai prieš simbolinius objektus ir trečiųjų šalių piliečių verbavimas sukuria netikrumo ir socialinio spaudimo atmosferą, kurią Rusija naudoja kaip įrankį daryti spaudimą NATO vyriausybėms.
Tęsinys kitame puslapyje:
.jpg)
