Tendencija pasikeitė. Ukrainiečiai praranda daugiau nei rusai. Kas dedasi? ()
Ankstesniais karo metais rusai prarado gerokai daugiau karinės įrangos nei ukrainiečiai. Šiais metais ši tendencija pasikeitė.
© ZSU (atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1197507535895656&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyzdžiui, rugsėjį Ukranos pajėgos prarado dvigubai daugiau transporto priemonių ir artilerijos pabūklų nei Rusijos armija. Ekspertai nustatė šio įvykio priežastis.
„Oryx“, kuri vizualiai fiksuoja abiejų pusių nuostolius, duomenimis, 2025 m. rugsėjo mėn. Rusijos armija prarado: 30 tankų, 23 pėstininkų kovos mašinas, 5 šarvuočius, 10 velkamų haubicų, 6 savaeiges artilerijos pabūklus, 7 raketų paleidimo įrenginius, 3 lėktuvus ir 2 sraigtasparnius. Iš viso 86 technikos vienetus.
Per tą patį laikotarpį Ukrainos nuostoliai buvo dvigubai didesni: 23 tankai, 34 pėstininkų kovos mašinos, 87 šarvuočiai, 2 velkamos ir 30 savaeigių haubicų, 1 raketų paleidimo įrenginys ir 1 lėktuvas. Iš viso tai yra 178 technikos vienetai. Spalio mėnesį ši tendencija tęsėsi: Ukraina prarado 199, o Maskva – 151 vienetą.
Išsamūs lapkričio mėnesio duomenys dar nėra prieinami, tačiau preliminarūs skaičiavimai rodo, kad ši tendencija tęsis. Rusijos armija turi 164 vienetais mažiau technikos, o Ukrainos pajėgos – 325 vienetais mažiau.
|
„Radio Svoboda“ analitikai atkreipia dėmesį, kad šiais metais situacija pasikeitė, palyginti su ankstesniais karo metais – ukrainiečiai pradėjo prarasti daugiau įrangos nei rusai. Kokios to priežastys?
Ukrainos karininkas, pravarde Aleksas, radijui „Svoboda“ sakė, kad kariuomenė praranda daugiau įrangos, nes rusai, ypač dronų operatoriai, pradėjo daugiausia dėmesio skirti Ukrainos logistikos ir šarvuočių naikinimui arti fronto. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos daugiausia dėmesio skiria tankų ir kovinės technikos, tiesiogiai dalyvaujančių puolimuose, neutralizavimui.
„Todėl ir tokios proporcijos. Transporto priemonių judėjimas 15 kilometrų spinduliu nuo mūšio linijos yra intensyvus ir nuolatinis, todėl priešo statistikoje dominuoja šarvuočiai, lengvosios transporto priemonės, tankai ir savaeigės haubicos, paslėptos savo pozicijose. Mes, kita vertus, naikiname sunkiąją šarvuotą techniką: tankus, pėstininkų kovos mašinas ir šarvuočius (BTR), kurie tarnauja kaip „šarvuočiai taksi“ Rusijos kareiviams vykdyti puolimus“, – aiškina jis.
Jo požiūrį patvirtina ir „Oryx“ vyriausiasis analitikas Jakubas Janovskis, kuris pabrėžia, kad Rusijos dronų operatoriai gerokai padidino savo atakų diapazoną ir efektyvumą.
Be to, Aleksas teigia, kad Ukraina pakeitė savo prioritetus – užuot puldinėjusi Rusijos techniką, ji pirmiausia naikina priešo kareivius. Karininkas mano, kad tai „racionalus sprendimas“.
Aleksas ir Janovskis sutinka, kad sunaikintų Rusijos šarvuočių skaičiaus sumažėjimas susijęs su tuo, kad nuo vėlyvo pavasario iki šių metų rudens rusai juos tiesiog rečiau naudojo puolimo operacijose. Tai jiems padarė mirtinas Ukrainos dronų, veikiančių 5–10 km atstumu nuo fronto linijos, efektyvumas.
„Šiuolaikinio karo realijose, jei puolime dalyvauja 15–20 technikos vienetų, mažiausiai 10 iš jų bus sunaikinta. Todėl toks šarvuočių naudojimas neturi prasmės“, – pabrėžė „Oryx“ analitikas.
Dėl to Rusijos armija pakeitė savo puolimo taktiką. Ji pradėjo taikyti infiltracijos taktiką, t. y. mažų grupių – nuo dviejų iki penkių kareivių – atakas per Ukrainos gynybos linijų spragas. Šių operacijų metu rusai paprastai naudoja motociklus, golfo vežimėlius ar keturračius. Tačiau „Oryx“ statistika, kaip pabrėžia Rusijos tyrimų tarnybos „Konfliktų žvalgybos komanda“ (CIT) ekspertai, neapima šių nuostolių.
„Rusai praranda įrangą tiek būdami arti fronto, tiek puolimų metu. Tuo tarpu ukrainiečiai ją praranda daugiausia būdami arti fronto ir vidutinio artumo, taip pat uždelstų atsitraukimų iš miestų metu“, – teigia CIT analitikai.
Analitikas, pravarde Jompy, kuris publikuoja straipsnius X, stebi Rusijos karinės įrangos sandėlių palydovinius vaizdus. Interviu „Radio Svoboda“ jis pabrėžia, kad nereikėtų tikėti sensacingais pranešimais, jog Kremliaus pajėgoms trūksta šarvuočių. Jis tikina, kad nepaisant didžiulių nuostolių – „Oryx“ vertinimu, mažiausiai 13 600 vienetų – Rusijos armija niekada nepriartėjo prie savo rezervų išeikvojimo.
„Karo pradžioje iš sandėlių buvo ištraukiamos geriausios būklės mašinos, paruoštos nedelsiant naudoti – tai leido greitai atkurti nuostolius pirmaisiais, sunkiausiais karo metais nuostolių tempo atžvilgiu. Vėliau Rusija vis labiau rėmėsi remonto gamyklomis, kurios palaipsniui atkūrė vis prastesnės techninės būklės mašinas iki darbinės būklės. Tuo pačiu metu didėjo šių gamyklų ir jų personalo efektyvumas: buvo pašalintos pradinės problemos ir vėlavimai, o dabartinis įrangos atkūrimo tempas yra labai didelis“, – apibūdina Jompy.
Analitikas skaičiuoja, kad dėl sandėliuose esančios ar kovos metu apgadintos įrangos remonto ir modernizavimo Rusija per metus galėtų atgauti iki 4500 šarvuočių. (daugiausia tankų ir pėstininkų kovos mašinų). Tuo tarpu, pasak „Oryx“, Rusijos armija šiais metais prarado „tik“ 1689 tokias transporto priemones (482 tankus ir 1207 pėstininkų kovos mašinas bei „susijusias“ transporto priemones).
Tai reiškia, kaip pabrėžia Jompy, kad Rusija ne tik lengvai atgauna savo nuostolius, bet ir kaupia šarvuočius rezerve. galvodama apie „neaiškų pokario laikotarpį“.
.png)
![[ŽT] „Achmat“ ekipažai nušluoti vienu smūgiu! Netikėta „dyzelino biznio“ pabaiga (Video)](/photo/202512/02/14/thumb_034783__liepsnos_1.jpg)
