Rusija įgyja naują sąjungininkę. „Karinė bazė ir 25 metų susitarimas“ ()
Rusija plečia savo įtaką Afrikoje.
© Wikipedia (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag_of_Sudan.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sudano valdžia pasiūlė Maskvai bendradarbiavimo susitarimą, kuris apimtų Rusijos karinės bazės įkūrimą Raudonosios jūros pakrantėje, praneša „The Wall Street Journal“. Mainais Sudanas tikisi gauti pažangių Rusijos oro gynybos sistemų ir kitų ginklų palankiomis kainomis. Susitarimas galios 25 metus.
„The Wall Street Journal“ praneša, kad Sudanas pateikė Rusijai pasiūlymą 25 metams naudotis baze Port Sudane arba kitoje vietoje. Pagal pasiūlymą Rusija galėtų dislokuoti į šalį iki 300 karių ir iki keturių karo laivų, įskaitant branduolinius laivus.
Be to, Sudano valdžia siūlo Rusijai prieigą prie savo kasyklų. Šalis laikoma trečia pagal dydį aukso gamintoja Afrikoje.
Mainais Sudano valdžia nori gauti pažangių rusiškų oro gynybos sistemų ir kitų ginklų sumažintomis kainomis, WSJ teigė šaltiniai. Kremliaus reakcija į šį pasiūlymą kol kas nežinoma.
|
Laikraštis pažymėjo, kad Sudano karinis režimas išgyvena gilią krizę. Pasak vieno šaltinio, Sudanui reikia naujų ginklų tiekimo, tačiau susitarimas su Rusija gali sukelti įtampą su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga.
Kaip pažymi WSJ, šis susitarimas galėtų suteikti Maskvai, siekiančiai sustiprinti savo pozicijas Afrikoje, „strateginį pranašumą“. Tai ypač pasakytina apie Port Sudano uostą, iš kurio Rusijos pajėgos galės stebėti jūrų eismą per Sueco kanalą – trumpiausią kelią tarp Europos ir Azijos, per kurį vyksta apie 12 procentų pasaulinės prekybos.
Ši bazė būtų pirmoji Rusijos karinio jūrų laivyno bazė Afrikoje. Kremlius jau penkerius metus bando ją įsigyti, tačiau iki šiol šios pastangos buvo nesėkmingos.
WSJ teigimu, ši perspektyva kelia nerimą Vašingtonui, nes, anot cituojamo JAV administracijos atstovo, ji galėtų padidinti Rusijos galimybes projektuoti galią ir sudaryti sąlygas „nebaudžiamiems“ veiksmams.
Chartumo pasiūlymas atspindi blogėjančią vyriausybės pajėgų, kovojančių su Greitojo palaikymo pajėgų (RSF) sukilėliais, padėtį, taip pat besikeičiančią jėgų pusiausvyrą. Pirmaisiais pilietinio karo, prasidėjusio 2023 m., metais Rusija rėmė RSF, o Ukraina padėjo Sudano pajėgoms išvyti sukilėlius iš Chartumo.
Sukilėliai, daugiausia remiami Jungtinių Arabų Emyratų, lapkritį po kelis mėnesius trukusios apgulties užėmė Al Faširo miestą Darfūre. Abi pusės kaltinamos karo nusikaltimais.
WSJ pranešimas skiriasi nuo kitų pranešimų apie derybas dėl bazių Sudane. Žurnalo „Military Watch Magazine“ duomenimis, Sudanas ir Rusija atnaujino derybas dėl susitarimo, tačiau teigiama, kad Rusija pasiūlė Sudanui naikintuvus Su-30 ir Su-35 mainais už teisę Raudonojoje jūroje statyti didelę karinio jūrų laivyno bazę.
Sudanas buvo Jevgenijaus Prigožino, verslininko ir „Wagner“ grupės įkūrėjo, verslo interesų dalis. Įtariama, kad Prigožinas Sudane vykdė protestų malšinimo operacijas ir siuntė ten savo samdinius.
