Tai buvo tik trupiniai. Ką slepia įrašai, kurių Europa nerodė? Tikroji bomba – stalčiuje ()
Įspėjimas.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=1202927635353646&set=pcb.1202927655353644
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pranešama, kad Europos žvalgybos tarnyba perėmė Vladimiro Putino užsienio politikos patarėjo Jurijaus Ušakovo ir JAV prezidento pasiuntinio Steve'o Witkoffo pokalbį dėl derybų apie karą Ukrainoje. Tada tarnyba perdavė šio pokalbio detales žurnalistams. Vien tai nusipelno dėmesio.
Iš pirmo žvilgsnio paviešintas turinys yra gana švelnus. Jis patvirtina, kad pokalbiai vyko, ir rodo, kad Maskva savo žinutes formuoja į juos atsižvelgdama. Paviešintoje informacijoje nėra nieko sprogstamo. Ir būtent todėl ji kelia klausimus.
Aukšto lygio signalų žvalgybos (SIGINT) perimtas pokalbis, kuriame dalyvauja Rusijos prezidento patarėjas ir Amerikos prezidento pasiuntinys, nėra toks dalykas, kuris paprastai pasirodo spaudoje. Tokio lygio perimti pokalbiai paprastai griežčiausiai saugomi žvalgybos sistemoje. Tarnyba neperduoda šios medžiagos žurnalistams atsitiktinai. Jei ji taip nusprendžia, tai daro tikslingai.
|
Viena iš galimybių yra ta, kad pats perėmimas nėra esmė. Galbūt būtent informacijos atskleidimas ir buvo žinutė.
Jei Europos tarnyba norėtų nusiųsti tylų, bet neabejotiną signalą Baltiesiems rūmams, tai būtų padaryta štai kaip. Maža ir santykinai nekenksminga dalis to, ką ji perėmė, paviešinama, siekiant parodyti pajėgumus ir prieigą. Taip pat užsimenama, kad tikroji medžiaga, dalys, kuriomis ji nepasidalijo, lieka saugoma žvalgybos saugykloje.
Tai sukuria tiesioginį spaudimą atitinkamam JAV pasiuntiniui. Jei S. Witkoffas pamatytų savo paties skambutį pasirodantį Europos spaudoje, pirmas racionalus klausimas, kurį jis sau užduotų, būtų: „Ką jie dar turi?“ Vien šis klausimas gali pakeisti elgesį. Tai gali sugriežtinti drausmę. Tai gali priversti persikalibruoti. Ir tai gali priminti administracijai, kad bet kokia neoficiali diplomatija, vykdoma už sąjungininkų matomumo ribų, iš tikrųjų yra matoma bent vienam sąjungininkui.
Tai ne teiginys. Tai pagrįsta OSINT hipotezė, pagal standartinį žvalgybos signalizavimo elgesį. Kai tarnyba nori parodyti, kad stebi ir žino daugiau, jai nereikia nutekinti žalingos medžiagos. Pakanka nedidelės imties.
Laikas svarbus. Nutekėjusi informacija pasirodė tuo metu, kai kelios žiniasklaidos priemonės pranešė apie įtampą JAV vyriausybėje dėl 28 punktų plano, kai M. Rubio buvo nušalintas, Europos partneriai buvo netikėtai informuoti, o S. Witkoffas, kaip įtariama, valdė šešėlinį kanalą. Jei Europos tarnyba mano, kad šie užkulisių kanalai kelia grėsmę Europos saugumui, signalas apie gebėjimą juos stebėti yra strateginis veiksmas.
Taigi, nors pats perėmimas yra reikšmingas, svarbiau gali būti jos paviešinimo tikslas. Kažkas norėjo, kad Baltieji rūmai suprastų, jog Majamio komunikacijos linija nėra privati ir už sąjungininkų sąmonės ribų.
Kitaip tariant, nutekėjusi informacija galėjo rodyti įspėjimą.
