Bundesvero generolas: „Pirmą kartą nuo Šaltojo karo nežinome, ar Amerika mus gins“ (1)
Tvarka byra tiesiog akyse.
© wal_172619 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/puddle-reflection-banner-bundestag-7844705/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bundesvero sausumos pajėgų inspektorius generolas leitenantas Christianas Freudingas pokalbyje su The Atlantic stebėjosi, kad jo kartai įprasta amerikietiška pasaulio tvarka akyse byra: tiesioginio ryšio kanalai su kolegomis Vašingtone faktiškai nutraukti, sprendimai atšaukti ginklų tiekimą Ukrainai priimami neįspėjus sąjungininkų, o šalis, kuri dešimtmečius buvo laikyta patikimu Vokietijos gynėju ir „vyresniuoju partneriu“, vis labiau atrodo kaip tolstantis, nenuspėjamas sąjungininkas.
„Po Šaltojo karo pacifizmas tapo tikėjimo ženklu šalies pasitikėjimui globalia taisyklių ir susitarimų sistema. Manyta, kad Vokietija gali atsisakyti savo gynybos, nes žiaurūs kovos dėl žemyno dominavimo laikai liko praeityje.
|
Tai buvo įmanoma dėl JAV galios — ir Vokietijoje jos ženklai buvo visur: bazėse, kuriose buvo dislokuotos amerikiečių pajėgos ir branduoliniai ginklai; kavinėse, kuriose „Laisvosios Europos radijas“ transliavo amerikietiškas naujienas ir muziką; mokyklose ir ligoninėse, atstatytose pagal Maršalo planą.
Freudingas pasakojo, kad devintajame dešimtmetyje paauglystėje lankydavosi amerikiečių baruose Grafenvere (Bavarija) — miestelyje greta JAV armijos įgulos, vieno svarbiausių NATO mokymo centrų. Amerikos kariškiai buvo visur — ir jam jie patiko. Vokiečiams jie atrodė patikimi, tvirti — amerikietiškos pasaulio tvarkos įsikūnijimas.
Tačiau dabar ši tvarka nyksta, sakė Freudingas. Anksčiau jis galėdavęs amerikiečių pareigūnams rašyti „dieną ir naktį“, tačiau dabar kontaktai su Vašingtonu nutraukti. Pavyzdžiui, Trumpo administracija visiškai neįspėjo apie dalies ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymą. Norėdamas gauti bent kokios informacijos apie tai, Freudingas turėjo kreiptis į Vokietijos ambasadą Vašingtone, kur, jo teigimu, „bandyta rasti bent ką nors Pentagone“.
Amerikos paramos silpnėjimas vyksta pačiu blogiausiu metu. Vokietijos pareigūnai — rimti karinių operacijų planuotojai — kasdien seka Rusijos armijos judėjimą, bandydami suprasti, ar Vladimiras Putinas iki dešimtmečio pabaigos duos įsakymą pulti kokią nors NATO šalį ir — svarbiausia — ar tuomet JAV prezidentas ateis Europai į pagalbą.
„Turite ne tik priešą, beldžiantį į duris“, — sako Freudingas, — „bet ir prarandate tikrą sąjungininką ir draugą.“
Todėl Vokietija pripažino būtinybę persiginkluoti. Ji leidžia milijardus ginklams ir perorientuoja civilinę gamybą į karinę produkciją. Net vyksta diskusija dėl šaukimo į kariuomenę sugrąžinimo. Vyriausybė pažadėjo padaryti Vokietijos kariuomenę stipriausią Europoje. Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo Vokietija nuolat dislokuoja savo kariuomenę už šalies ribų. Prieš kelerius metus tokie planai būtų sukėlę tarptautinį nerimą. Tačiau dabar, kai JAV ardo pačios sukurtą pasaulio tvarką, Vokietija, regis, tiesiog neturi kito pasirinkimo.“
.png)
.jpg)
