Europos Sąjunga pataikė į skaudžią vietą. Rusai rado priežastį karui ()

2025-12-06

Nuo to gali priklausyti karo baigtis.

© Dusan_Cvetanovic (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/ukraine-eu-european-parliament-7062255/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Rusai jaučia nerimą ir jiems labai nepatinka sprendimai, kuriuos Europos Sąjunga ketina priimti dėl naujos paramos Ukrainai. Tam tikslui Briuselis siūlo panaudoti įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus. Šis pasiūlymas įsiutino Dmitrijų Medvedevą, kuris tiesiai kalba apie „vagystę“ ir grasina, kad Rusija gali paskelbti karą.

„Turime prisiimti šią riziką“, – ragina Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

Europos Komisijos pasiūlymas panaudoti įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus Ukrainos paramai sukėlė Maskvos pyktį. Žodį tarė ir pats Dmitrijus Medvedevas, perspėdamas, kad toks žingsnis Rusijai būtų „casus belli“, tai yra karo paskelbimą pateisinantis aktas.

Rusai rado pretekstą karui. ES sprendimas juos įsiutino

„Jei Europos Sąjunga pavogtų rusiškus aktyvus vadinamajai reparacinei paskolai, galėtume tai laikyti casus belli (karo priežastimi – red. past.) su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis Briuseliui ir atskiroms ES šalims“, – socialiniame tinkle „X“ parašė buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

[EU+Kuponai] Pirkėjai sužavėti. „Labiau nei pateisina lūkesčius. Nuostabi kokybė. Su lazeriniu kreiptuvu. Ir dar tokia kaina.“ Būtinas „pasidaryk pats“ entuziastams ir profesionalams

1921 2

Žemiausios kainos istorijoje

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Valstybinio banko VTB vadovas Andrejus Kostinas pareiškė, kad Europai „patogu kariauti svetimais pinigais“, o visą idėją pavadino įrodymu, jog Europos Sąjunga neturi savų priemonių paremti Ukrainą.

ES nesutarimai dėl rusiškų aktyvų. Nuo to gali priklausyti karo baigtis

Nors dalis valstybių pasisako už rusiškų lėšų panaudojimą, Europos Sąjungoje vis dar nėra bendro sutarimo. Daugiausia abejonių kelia Belgija. Premjeras Bartas De Weveris išsiuntė laišką Ursulai von der Leyen ir ES lyderiams, jame perspėdamas, kad toks žingsnis gali pažeisti tarptautinę teisę. Jis taip pat pabrėžė, kad būtent Belgija patirtų didžiausią riziką, nes būtent Briuselio „Euroclear“ sistemoje laikoma didžiulė dalis rusiškų lėšų.

Tuo tarpu Ursula von der Leyen tvirtina, kad Europos Sąjunga turi veikti proporcingai grėsmių mastui. Ji primena, kad Ukrainai per dvejus metus reikia 135 mlrd. eurų, o ES turėtų suteikti didžiąją šios sumos dalį. Jos teigimu, būtinas sisteminis sprendimas ir visų valstybių narių solidarumas, taip pat ir tų, kurios baiminasi teisinių pasekmių.

„Niekada neprilygsime ukrainiečių tautos pasiaukojimui, tačiau galime prilygti jų ryžtui ir atkaklumui. Galime suteikti Ukrainai priemones gintis ir vesti taikos derybas iš jėgos pozicijų“, – argumentavo EK vadovė.

Rizika, kurią Europa turi prisiimti. Vokietija spaudžia Belgiją

Didžiausias spaudimas priimti drąsesnius sprendimus kyla iš Vokietijos. Kancleris Friedrichas Merzas straipsnyje, publikuotame „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, nurodo, kad Rusija nuosekliai militarizuoja visuomenę ir ruošiasi konfliktui su Vakarais. Jis taip pat pabrėžia Baltijos šalių ir Lenkijos nuogąstavimus, sakydamas, kad Europa negali ignoruoti augančios grėsmės.

Merzas teigia, kad įšaldyti Rusijos aktyvai yra ne tik finansinis, bet ir strateginis klausimas. Jų panaudojimas galėtų tiek sustiprinti Ukrainą, kad ji išlaikytų gynybinį pajėgumą ir galėtų vesti galimas taikos derybas iš stipresnės pozicijos. Jo nuomone, „Vakarai turi prisiimti riziką“, nes alternatyva reikštų tolesnę Europos saugumo eroziją.

„The Telegraph“ pabrėžia, kad rusiškos lėšos yra galingas ES derybinis įrankis. Jų panaudojimas galėtų sugrąžinti Europai realų vaidmenį formuojant regiono saugumo politiką, ypač silpstant kariniam daugelio narių potencialui. Tuo pačiu įspėjama, kad nesutarimai ES viduje gali sukelti ilgalaikę aklavietę, kurios pasekmes pirmiausia pajustų Ukraina.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

forsal.pl

Aut. teisės: MTPC

(1)

(2)

(-1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()