„Jie mus pranoko.“ Apie Lietuvą kalba visa Lenkija. „Jie bus ginkluoti iki dantų“ ()

2025-12-13

Agresyvūs Rusijos veiksmai ir jos sprendimai ženkliai didinti karines išlaidas sukėlė ryžtingą reakciją regione.

Asociatyvi nuotr.
© LIETUVOS KARIUOMENĖ (GFDL)| https://en.wikipedia.org/wiki/Lithuanian_Land_Forces#/media/File:Lithuanian_IFV_Vilkas_during_exercises.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

„Jie mus pranoko.“ Apie Lietuvą kalba visa Lenkija. „Jie bus ginkluoti iki dantų“

Agresyvūs Rusijos veiksmai ir jos sprendimai ženkliai didinti karines išlaidas sukėlė ryžtingą reakciją regione. Grėsmę ypač stipriai pajuto Lietuva, besiribojanti su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Kremliui palankia Baltarusija. Vilniaus valdžia nusprendė pereiti prie konkrečių veiksmų ir patvirtino kitų metų biudžeto įstatymą, kuriame reikšmingą vietą užėmė išlaidos gynybai.

Lietuva oficialiai priėmė 2026 metų valstybės biudžeto įstatymą. Iš jo matyti, kad šalis gynybai skirs 4,79 mlrd. eurų, tai sudarys 5,38 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, jog tai – rekordiškai didelės išlaidos gynybai per visą šalies istoriją.

Lietuva ginkluojasi iki dantų. Seimas patvirtino rekordines išlaidas gynybai

Šių metų valstybės biudžete gynybai numatyta 3,34 mlrd. eurų, tai yra 4,01 proc. BVP. Pasak Kauno, pagal išlaidas gynybai BVP atžvilgiu „2026 metais Lietuva taps lydere tarp NATO šalių, daugiausiai investuojančių į gynybą“.

[EU+Kuponai] Iki 10 kartų pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės magnetinės gręžimo staklės. Paskutiniai vienetai („VEVOR D8860“, „VEVOR ZT-40H“)

2985 2 1

Mažiausios kainos šiais metais

Specialūs kuponas

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkinys

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

„Tai rodo stiprų mūsų šalies įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir sudaro sąlygas reikšmingai paspartinti kariuomenės modernizavimą bei pasirengimą galimiems iššūkiams“, – pridūrė jis.

Pranešime pabrėžiama, kad „didesnis finansavimas leis gerokai paspartinti nacionalinės divizijos kūrimą, modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir iš esmės sustiprinti šalies gynybinį potencialą“.

60 proc. Krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšų bus skirta Lietuvos kariuomenės modernizavimui ir plėtrai.

„Tai leis užtikrinti spartesnį gynybinių pajėgumų vystymą, atitinkantį saugumo iššūkius regione ir NATO standartus“, – teigiama pranešime.

Lietuva ginkluotei skirs 1,7 mlrd. eurų. Prioritetas – oro gynyba

Lietuva planuoja skirti 1,7 mlrd. eurų ginklų ir karinės technikos įsigijimui. Tarp prioritetų įvardijama oro gynyba. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS numatyta apie 100 mln. eurų, o trumpesnio nuotolio mobiliosioms oro gynybos sistemoms MSHORAD – apie 60 mln. eurų. Integruotos kovos su dronais oro gynybos sistemos kūrimui skirta 145 mln. eurų.

Kitais metais Lietuva taip pat ketina toliau finansiškai ir kariniu požiūriu remti Ukrainą – tam numatyta 0,25 proc. šalies BVP.

Ketvirtadienį priimtas biudžeto įstatymas numato, kad kitais metais valstybės pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, sieks 21,07 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,51 mlrd. eurų (taip pat su ES lėšomis). Taigi išlaidos viršys pajamas 6,44 mlrd. eurų. Valstybės skola sudarys 45,4 proc. BVP. 2026 metais biudžeto deficitas turėtų siekti 2,7 proc. BVP, o įskaičiavus karinės technikos pirkimus – 5 proc. BVP. Biudžeto įstatymui dar reikalingas prezidento Gitano Nausėdos parašas.

Ne tik Lietuva. Kitas Rusijos kaimynas taip pat pasieks 5 proc. BVP gynybai

Panašiai ambicingų planų gynybos srityje turi ir Latvija. 2026 metais šios šalies gynybos biudžetas turėtų pasiekti 4,91 proc. BVP ir viršyti 2 mlrd. eurų. Didelė dalis lėšų bus skirta oro gynybai, įskaitant vadinamosios dronų sienos statybą palei rytinę sieną. Kitais metais į oro gynybos sistemas bus investuota daugiau kaip 200 mln. eurų, o bepiločių technologijų pajėgumų plėtrai numatyta 50 mln. eurų. Latvijos gynybos ministro Andrio Sprūds teigimu, šios investicijos rodo šalies ryžtą ir prisideda prie bendro Europos saugumo stiprinimo.

2027 ir 2028 metais Latvijos išlaidos gynybai sudarys atitinkamai 5 proc. ir 4,87 proc. BVP. Dėl to Latvija atsidūrė tarp NATO šalių lyderių, įgyvendinančių sąjungininkų įsipareigojimus, priimtus šių metų birželį Hagoje vykusiame viršūnių susitikime. Palyginimui, iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2020–2022 metais Latvija gynybai skyrė kiek daugiau nei 2 proc. BVP, o 2025 metais šios išlaidos jau siekė beveik 3,8 proc. Tuo tarpu Lenkijoje 2026 metais gynybos išlaidų dalis BVP turėtų sudaryti 4,8 proc.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

forsal.pl

Aut. teisės: MTPC

(5)

(0)

(5)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()