Kyjivas ant stalo meta kozirį. Ir ne vieną. Derybų kaina ką tik šovė į viršų ()
Ukraina pagaliau turi kozirių: ar tai privers JAV keisti poziciją?
© https://www.pexels.com/photo/flag-of-ukraine-20390969/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina pagaliau turi kozirių: ar tai privers JAV keisti poziciją?
Ukrainiečiams tenka prisitaikyti prie kintančių geopolitinių realijų: prognozuojama, kad JAV karinė parama bus minimalizuota, o Europos Sąjungos pagalba išliks santykinai vangi. Visgi naujausi pasiekimai fronte suteikia Kyjivui svertų, kurių ignoruoti nebegalės net Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neretai pabrėžia, esą Ukraina nebeturi kozirių, leidžiančių toliau tęsti kovą ir ginti savo principines nuostatas derybose. Tačiau pastarojo meto įvykiai šią prielaidą iš esmės griauna. Ukrainos pasiekimai Kaspijos jūroje ir po vandeniu įrodo, kad kozirių Kyjivo rankose ne mažėja, o daugėja. Ukrainos dronai jau trečią kartą sėkmingai atakavo Rusijos naftos gavybos platformas Kaspijos jūroje, o Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) povandeniniai dronai „Sub Sea Baby“ pirmą kartą istorijoje sunaikino Rusijos „Varshavianka“ (636.3 klasės) povandeninį laivą. Strateginę mozaiką papildo ir simbolinis Volodymyro Zelenskio vaizdo įrašas iš Kupjansko.
|
Ar šie kariniai pasiekimai gali tapti lūžio tašku būsimose derybose ir pakeisti JAV administracijos laikyseną? Į šiuos klausimus portalui atsakė politikos ekspertai.
Kol D. Trumpas kontroliuoja Kongresą – esminių pokyčių tikėtis sunku
Analitinės grupės „Leviafan“ ekspertas Mykola Melnykas laikosi skeptiškos nuomonės. Jo teigimu, dabartinės aplinkybės vargu ar privers Donaldą Trumpą atsisakyti pasirinkto kurso.
„Nebent įvyktų „antrasis Perl Harboras“ – jei Rusija prarastų savitvardą ir užpultų NATO bazes, dėl ko žūtų JAV kariai. Tik tokiu kraštutiniu atveju D. Trumpas būtų priverstas keisti savo izoliacionistinę ir ukrainofobišką poziciją. Kol kas jokių prielaidų posūkiui nėra“, – pabrėžė ekspertas.
M. Melnyko vertinimu, situacija nesikeis tol, kol Baltųjų rūmų šeimininkas išlaikys abiejų JAV parlamento rūmų – Senato ir Atstovų Rūmų – kontrolę. Tai reiškia, kad ukrainiečiai turi nusiteikti ilgalaikėms tendencijoms: minimaliai paramai iš už Atlanto ir vangiam Europos Sąjungos įsitraukimui.
Povandeninių dronų era ir strateginiai simboliai
Tuo tarpu politologas ir „Vieningo koordinavimo centro“ vadovas Olegas Saakyanas įsitikinęs, kad ant derybų stalo šiuo metu guli bent keturi svarūs „koziriai“: trys atakuoti naftos telkiniai ir sunaikintas povandeninis laivas. Anot jo, „Varshavianka“ nuskandinimas žymi naują karinių veiksmų etapą Juodojoje jūroje – povandeninių dronų erą.
„Dar vieną kozirį pateikė pats Ukrainos prezidentas, paviešinęs vaizdo įrašą prie Kupjansko įvažiavimo ženklo. Tai sukėlė tikrą įniršį Kremliaus propagandininkų gretose. Kodėl? Todėl, kad Vladimiras Putinas jau buvo suskubęs paskelbti apie miesto „išvadavimą“. Tai nėra tiesiog viešieji ryšiai – tai apgalvota derybų strategija, skirta mobilizuoti visus potencialius Ukrainos sąjungininkus Vakaruose“, – aiškino O. Saakyanas.
Ekspertas pastebi, kad nors JAV administracijos kryptis išlieka griežta, D. Trumpo komandos retorika pamažu evoliucionuoja. Vietoj primityvaus spaudimo vis dažniau kalbama apie „puikias derybas“ ir žadami būsimi privalumai Ukrainai.
Tai iš dalies nulėmė ir faktas, kad Rusijos puolimo tempai neatitinka skelbiamos propagandos. Tokia situacija leido „suaktyvinti“ Europą: ES šalys pagaliau priėmė sprendimą dėl neterminuoto Rusijos turto įšaldymo. Tai gerokai pakoregavo D. Trumpo planus dėl galimo Rusijos aktyvų padalijimo derybų metu. „Smulkmenų nebėra – kiekvienas sėkmingas smūgis energetinei infrastruktūrai ar laivynui tiesiogiai koreguoja būsimų taikos derybų sąlygas“, – reziumavo politologas.
