Po žeme – branduolinis sprogimas. Miestas, apie kurį SSRS nenorėjo kalbėti ()
Susprogdino 0,2–0,3 kilotonos galios užtaisą.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=8-yxMqyf-6A
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kada ir kaip atsirado Bungės miestas?
Gyvenvietės istorija glaudžiai susijusi su regiono pramonės plėtra ir metalurgijos pramone. Remiantis Donecko srities vietos istorijos muziejumi, miestas atsirado 1908 m. netoli Bungės kasyklos, kuri buvo įkurta siekiant tiekti žaliavas metalurgijos pramonei, pirmiausia Petrovsko gamyklai.
Sovietmečiu gyvenvietė buvo pavadinta Junokomunarovsku, atspindint jos ideologinį prisirišimą prie sovietinės sistemos. 1965 m. ji gavo miesto statusą. Kasyba dešimtmečius išliko pagrindiniu vietos ekonomikos ramsčiu.
Unikalus ir kartu grėsmingas miesto istorijos skyrius yra požeminis branduolinis sprogimas, įvykdytas jo kasyklos gelmėse. 1979 m. sovietų tyrėjai po žeme, daugiau nei 900 metrų gylyje, atliko branduolinį sprogimą, vadinamą „Skilimu“.
|
Tarp Deviatkos ir Kirpičny anglių klodų sovietų tyrėjai susprogdino 0,2–0,3 kilotonos galios užtaisą. Eksperimento tikslas buvo stabilizuoti uolienų masę ir sumažinti kasykloje avarijų skaičių. Sprogimas sukūrė maždaug 6 metrų spindulio ertmę, o aplink ją – beveik 25 metrų spindulio gniuždymo ir trupinimo zoną.
2016 m., vykdydama dekomunizacijos procesą, Ukrainos Aukščiausioji Rada Junokomunarovsko miestą pervadino į Bungę. Šis sprendimas buvo įstatymo, smerkiančio totalitarinius režimus ir išvalančio Donbaso toponimiją nuo sovietinių pavadinimų, dalis.
XXI amžiaus sandūroje vėl iškilo radiacinės saugos klausimas. Susirūpinta dėl kasyklos užtvindymo, kuris gali sukelti vandens radioaktyvųjį užterštumą.
2018 m., nepaisant tarptautinių ir Ukrainos aplinkosaugininkų perspėjimų, Rusijos okupantai pradėjo kasyklos likvidavimo procesą, ją užtvindydami. Jau 2024 m. padidėjusi radionuklidų koncentracija buvo aptikta vandenyse, esančiuose iki 5 kilometrų atstumu nuo sprogimo epicentro.
Mokslininkai perspėja, kad jei bus vykdomi tolesni potvyniai, katastrofinės pasekmės gali pasiekti Azovo jūros ir net Dnipro upės krantus, paversdamos kasyklą „tiksėjančia bomba“ milijonams ukrainiečių.
.png)
