Dirbtinis intelektas ant bėgių. Rusija atnaujina XIX a. ginklą (FOTO, VIDEO)  ()

Kaip jau ne kartą rašėme Rusijos invazijos į Ukrainą metu, šarvuoti traukiniai šiuolaikiniuose ginkluotuose konfliktuose laikomi pasenusiais, todėl šiuolaikinėse Vakarų kariuomenėse jų praktiškai nėra.


Šarvuotas traukinys Jenisejus
Šarvuotas traukinys Jenisejus
© Ekrano kopija | https://x.com/Schizointel/status/1939346592345080212/photo/2

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau tai netaikoma Kremliaus doktrinai, kur jie vis dar atlieka svarbų vaidmenį – geležinkelių, kaip logistikos elemento, naudojimas laikomas būtinu palaikyti logistiką, o dabar šie traukiniai netrukus bus aprūpinti... dirbtiniu intelektu.

Šarvuotas traukinys yra traukinys, sudarytas iš šarvuoto lokomotyvo ir kelių vagonų, ginkluotų pabūklais ir kulkosvaidžiais. Šarvuotų traukinių statybos idėja pirmą kartą kilo 1826 m. Prancūzijoje. 1846 m. ​​Austrijoje buvo panaudotas pirmasis iš dalies šarvuotas geležinkelio platforminis vagonas su pabūklu, o britai Antrojo Būrų karo metu Pietų Afrikoje (1899-1902) taip pat naudojo savadarbius šarvuotus traukinius.

[EU+Kuponai] Iki 10 kartų pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės magnetinės gręžimo staklės. Paskutiniai vienetai („VEVOR D8860“, „VEVOR ZT-40H“)
3355 2 1

Mažiausios kainos šiais metais

Specialūs kuponas

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkinys

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Visiškai išvystyti šarvuočiai traukiniai, pilnai šarvuoti plienu ir ginkluoti besisukančiais artilerijos bokšteliais, pasirodė tik Pirmojo pasaulinio karo metu. Juos daugiausia naudojo Austrija-Vengrija, Vokietija ir Rusija Rytų fronte. Antrojo pasaulinio karo metu šarvuotus traukinius koviniuose veiksmuose naudojo Lenkija, Vokietija ir Sovietų Sąjunga – be kovinių užduočių, jie taip pat atliko patruliavimo ir policijos funkcijas.  Tačiau, kaip minėta, dauguma naudotojų, išskyrus Rusijos Federaciją, šio sprendimo jau seniai atsisakė.

 

Tokios platformos siūlo ribotą apsaugą ir gali būti naudingos mažo intensyvumo arba pagalbinėms operacijoms, ypač santykinai saugiuose geležinkelio koridoriuose. Tačiau traukiniai išlieka pažeidžiami artilerijos ugnies, dronų atakų ir sabotažo  – grėsmių, kurios yra dažnos dinamiškame Ukrainos mūšio lauke. Vis dėlto Rusijos žiniasklaida paskelbė modernizuoto šarvuoto traukinio „Jenisejus“ nuotraukas, kuris vasaros pradžioje turėtų važiuoti Pokrovsko link rytų Ukrainoje.

 

Remiantis „In Factum“ pateikta informacija, traukinys skirtas atlikti daugiafunkcį vaidmenį kovos zonoje – padėti remontuoti bėgius, lydėti logistinį transportą ir vykdyti žvalgybą. Traukinys aprūpintas priešlėktuvinėmis sistemomis, įskaitant dvigubą ZU-23-2 patranką ir bokštelius, pritaikytus sunkiesiems kulkosvaidžiams, taip pat pėstininkų kovos mašina BMP-2, sumontuota ant vieno iš platforminių vagonų.

 

Tačiau, kaip ką tik sužinojome, tai buvo tik Kremliaus pastangų šiuo klausimu pradžia, nes jis ketina aprūpinti visus savo šarvuotus traukinius dirbtinio intelekto pagrindu sukurtomis regėjimo sistemomis, kurios žymiai pagerins jų žvalgybos ir gynybos pajėgumus. Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais,  vadinamoji techninė regėjimo sistema bus pristatyta į visus šiuo metu tarnaujančius tokio tipo dalinius, įskaitant „Baikal“, „Amur“, „Volga“ ir jau minėtą „Jenisejų“.

 

Naujoji sistema leis automatiškai stebėti aplinką naudojant kamerų tinklą, gebantį identifikuoti galimas grėsmes. Aptikusi taikinį, sistema siunčia aliarmo signalą įgulai, kuri gali nedelsdama reaguoti automatinėmis patrankomis, kulkosvaidžiais arba priešlėktuvinėmis sistemomis. Šis sprendimas skirtas apsaugoti traukinius nuo žvalgybinių ir kovinių dronų, kurie pastaraisiais mėnesiais tapo rimta grėsme fronto linijose.

 

Pasak Rusijos šaltinių, sistema jau buvo išbandyta kovos lauke, tačiau joje naudojamai „programinei įrangai“ dar reikia tolesnio „mokymo“, kad būtų užtikrintas tikslus objektų atpažinimas įvairioje vietovėje. Ir nepaneigsi, kad tai skamba šiek tiek kaip „ji neveikia“, nes nors Rusijos žiniasklaida projektą vaizduoja kaip techninės pažangos įrodymą, ekspertai atkreipia dėmesį, kad Maskvai dar reikia daug ką pasivyti dirbtinio intelekto srityje, be to, idėja ją derinti su XIX amžiaus transporto priemone labiau rodo Rusijos desperaciją nei inovacijas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(2)
(3)
(-1)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()