Rusija visada pralaimi karus dėl tos pačios priežasties. Ir ji to vis dar nežino ()
Rusija iš jų nieko neišmoksta.
© Mil.ru (CC BY 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Russian_Armed_Forces#/media/File:2024_Moscow_Victory_Day_Parade_28.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sako, kad tik kvailys du kartus užlipa ant to paties grėblio. Tačiau pažvelgus į Rusijos vedamų karų istoriją, susidaro įspūdis, kad ji nuolat šokinėja ant tų grėblių, vėl ir vėl gavusi per galvą kotu.
Portalas „War on the Rocks“ savo išsamiame straipsnyje „Imperijos spąstai: Rusijos karas Ukrainoje ir pamokos iš nesėkmingų užkariavimų“ primena priežastis, dėl kurių Rusija nuo XIX a. vidurio nuolatos patirdavo nesėkmes įvairiuose karuose. Nepasineriant į smulkmenas, išvada viena: pagrindinė pamoka iš nesėkmingų užkariavimų yra tokia, kad Rusija iš jų nieko neišmoksta.
Priminkime labai trumpai:
Krymo karas 1853–1856 su Turkija: Rusijos pralaimėjimas. Nuostoliai: 522 tūkst. žuvusių, sužeistų ir dingusių, priešo nuostoliai: 165 tūkst. (turkai, prancūzai, britai). Pralaimėjimo priežastis: nepakankamai įvertintos turkų pajėgos ir Vakarų pagalba jiems.
|
Karas su Japonija 1904–1905: Rusijos pralaimėjimas, beveik viso karo laivyno praradimas. Abi pusės patyrė panašius nuostolius. Pralaimėjimo priežastis: nepakankamai įvertinta Japonijos kariuomenė.
Pirmasis pasaulinis karas 1914–1918: formaliai Rusija jo nepralaimėjo, nes pasirašė separatistinę taikos sutartį. Tačiau patyrė milžiniškus nuostolius, šalis sugriuvo ir įvyko revoliucija. Pralaimėjimo priežastys – įvairios, bet viena svarbiausių: per didelis pasitikėjimas savo jėga ir priešo neįvertinimas.
Žiemos karas su Suomija 1939–1940: lygiosios, su Suomijos pranašumu (ji prarado 10 % teritorijos, bet išlaikė nepriklausomybę ir smarkiai nuleido kraują rusams). Rusijos nuostoliai: 320 tūkst. žuvusių, sužeistų ir dingusių, Suomijos – 70 tūkst. Nesėkmės priežastis: nepakankamai įvertinta Suomijos kariuomenė.
Karas su Vokietija 1941: visiška SSRS katastrofa, milžiniški nuostoliai žmonių, technikos ir teritorijos. Pralaimėjimo priežastis: klaidingas įsitikinimas apie savo kariuomenės galią ir Vokietijos pajėgų neįvertinimas.
Karas Afganistane 1979–1989: Rusijos pralaimėjimas. Tačiau nuostoliai žymiai didesni Afganistano pusėje (2 mln. civilių). Pralaimėjimo priežastis: nepakankamai įvertintas Afganistano pasipriešinimas ir Vakarų pagalba.
Pirmasis Čečėnijos karas 1994–1996: nenuoseklus rezultatas, su čečėnų pranašumu (jie išsaugojo nepriklausomybę). Nuostoliai: oficialiai Rusijos pusėje mažesni (iš tikrųjų galėjo būti panašūs). Nesėkmės priežastis: nepakankamai įvertintas čečėnų pasipriešinimas.
Karas su Ukraina: turėjo trukti „tris dienas“, bet tęsiasi jau ketvirtus metus. Akivaizdus nepakankamas Ukrainos kariuomenės pasipriešinimo ir Vakarų pagalbos įvertinimas.
Visuose šiuose karuose kartojasi vienas elementas: Rusija nuolat neįvertina priešo ir klaidingai mano, kad jos kariuomenė yra milžiniškai galinga. Iš kur tai kyla? Tikriausiai reikėtų paklausti psichologų, o gal net psichiatrų.
