Ką jie darys, jei Rusija užpuls? Dauguma. Lenkų atsakymai stebina (1)

2025-12-21

Rusijos invazija į Ukrainą radikaliai pakeitė lenkų požiūrį į saugumą.

Varšuva
© Gerard Stańczak, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Warsaw_Old_Town_%28164828015%29.jpeg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Karo baimė dabar susimaišiusi su pareiškimais apie pasirengimą ginti šalį. Kiek žmonių iš tikrųjų būtų pasirengę kovoti Rusijos užpuolimo atveju? Naujausi tyrimai atskleidžia stebinančius rezultatus.

2022 m. vasario 24 d. buvo svarbi data, ypač Lenkijai ir kitoms Europos šalims. Tą dieną Rusija užpuolė Ukrainą, pradėdama vieną didžiausių ginkluotų konfliktų senajame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo. Pirmą kartą per dešimtmečius lenkai pradėjo nuoširdžiai bijoti karo protrūkio savo teritorijoje. Tai savo ruožtu turėjo reikšmingų socialinių ir politinių pasekmių.

Karo tema greitai užvaldė žiniasklaidą, o saugumo ir pasirengimo galimam konfliktui klausimai tapo pagrindiniu politinių debatų objektu, ypač prieš 2023 m. parlamento rinkimus ir 2025 m. prezidento rinkimus. Apmąstymai apie galimą karo protrūkį paveikė lenkų emocinę sferą.

Socialinės apklausos rodo, kad dauguma lenkų (68,5 %) baiminasi karinės invazijos į Lenkiją. Daugiau nei ketvirtadalis gyventojų (28,8 %) reiškia didelį susirūpinimą. Tik mažiau nei 4 % respondentų pripažįsta, kad nebijo Rusijos invazijos į Lenkiją.

Neįtikėtinai gera vaizdo kokybė: Ar konkurentai galės pasiūlyti ką nors geresnio? („Philips EVNIA 32M2N8900“ 4K UHD OLED žaidimų monitoriaus APŽVALGA)

1090

Trumpai tariant, nėra ką pridurti prie to, ką savo reklaminėje medžiagoje sako „EVNIA 32M2N8900“ 4K UHD OLED -žaidimų monitoriaus gamintojas. Šis daiktas yra neįtikėtinai geras. Daugiau apie jį skaitykite šioje apžvalgoje.

Išsamiau

Tuo pačiu metu tik vienas iš keturių respondentų (23,9 %) mano, kad sugebės susidoroti su karu. Tyrimas rodo, kad asmenys, turintys aukštesnę socialinę padėtį, nurodo šiek tiek stipresnį savęs veiksmingumo jausmą ginkluoto konflikto Lenkijoje atveju, palyginti su tais, kurie turi žemesnę socialinę padėtį. Kiti veiksniai, tokie kaip amžius, politinės pažiūros, religingumas ar išsilavinimo lygis, respondentų gebėjimo susidoroti su karo protrūkiu neskyrė.

Verta pabrėžti, kad būtent tikėjimas savo veiksmingumu krizinėse situacijose, o ne pačios karo baimė, yra stipriausiai susijęs su lenkų psichine gerove. Tai reiškia, kad pasirengimo jausmas ir gebėjimas veikti konflikto atveju yra labai svarbūs psichinei sveikatai, nes padeda sušvelninti neigiamą nerimo ir streso poveikį.

Nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugsėjo padidėjo suvokiama karo grėsmė ir kartu padidėjo suvokiamas pasirengimas veikti konfliktinėje situacijoje. Todėl galima daryti išvadą, kad nors lenkai dabar labiau bijo karo protrūkio nei prieš metus, jie labiau pasitiki savo gebėjimu susidoroti su invazija.

Kitas įdomus reiškinys yra nacionalinių ryšių įtaka susirūpinimo lygiui. Žmonės, jaučiantys stiprų patriotinį ryšį su Lenkija, labiau bijo karo protrūkio nei tie, kurie taip stipriai nesitapatina su šia tauta.

2024 m. beveik 40 % lenkų prisipažino nežinantys, kaip reaguotų, jei Lenkijoje kiltų karas. Vienas iš penkių (19,4 %) teigė, kad tokioje situacijoje keliautų į užsienį, o vienas iš dešimties (10,8 %) prisipažino, kad stotų į kariuomenę. Lyčių analizė rodo aiškius skirtumus – vyrai daug dažniau nei moterys pareiškė esantys pasirengę karinei tarnybai konflikto atveju.

Gyvenimas su nuolatiniu grėsmės jausmu gali turėti realių pasekmių psichinei sveikatai. Psichologai pabrėžia, kad nuolatinis karo streso poveikis sustiprina nerimo ir depresijos simptomus. Izraelyje atlikti ilgalaikiai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie labiau bijo karo, dažniau patiria depresijos simptomus, net kai tikroji grėsmė nėra tiesioginė.

Šie duomenys rodo, kad nuolatinis žiniasklaidos ir politikų kurstomas grėsmės jausmas gali būti neproduktyvus ir mažinti visuomenės psichologinę gerovę. Kita vertus, pasitikėjimas savo gebėjimu susidoroti su sudėtingomis situacijomis, įskaitant karą, gali turėti apsauginį poveikį, palaikydamas lenkų psichologinį funkcionavimą.

Rusijos agresija prieš Ukrainą ne tik pakeitė geopolitinę situaciją Europoje, bet ir paveikė lenkų emocijas bei požiūrį. Didėjantis grėsmės jausmas eina koja kojon su didesniu savo gebėjimo susidoroti su krizinėmis situacijomis suvokimu. Atsižvelgiant į neapibrėžtą tarptautinę padėtį, saugumas išlieka pagrindiniu socialiniu ir psichologiniu iššūkiu Lenkijoje, darančiu įtaką milijonų žmonių kasdieniam gyvenimui.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Gazeta Prawna

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (1)