Artėja prie Ukrainos. Rusai perkėlė savo monstrinius ginklus ()
Rusija dislokavo raketas „Orešnik“ Baltarusijos teritorijoje. Karo ekspertas Olegas Katkovas pažymi, kad savo teritorijos suteikimas rusiškos ginkluotės dislokavimui yra įprasta Minsko taikoma praktika.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Minimalus atstumas, kuriuo „Orešnik“ gali smogti taikiniams, siekia apie 700 km. Olegas Katkovas atkreipė dėmesį, kad nuo tolimiausio Baltarusijos taško iki Kyjivo yra maždaug 660 km, o tai parodo, kokia svarbi yra paleidimo įrenginių dislokavimo vieta.
Ekspertas pridūrė, kad sistemą aptarnauja Rusijos kariškiai. Jis pabrėžė, jog Aleksandro Lukašenkos vadovaujama armija neturi tiesioginės prieigos prie šio ginklo. Pasak jo, Minsko sprendimas leisti Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija smogiamiesiems ginklams jau tapo „įprasta praktika“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Kyjivui yra žinoma rusiškos raketos „Orešnik“ dislokavimo vieta Baltarusijoje. Pasak jo, ši informacija perduodama tarptautiniams partneriams rizikai įvertinti.
|
Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad Minsko pareiškimai apie vidutinio nuotolio raketos dislokavimą sukėlė nerimą. Pranešimuose buvo cituojami skaičiavimai apie raketos skrydžio laiką iki Kyjivo – jis galėtų siekti 1 minutę ir 41 sekundę, kaip anksčiau rašė „Defense Express“.
Rusiškoji „Orešnik“ raketa
2024 m. lapkritį buvo užfiksuotas pirmasis raketos „Orešnik“ panaudojimas prieš Ukrainą. Vis dėlto apie šio ginklo technines charakteristikas vis dar žinoma nedaug. Ekspertai spėja, kad „Orešnik“ gali nuskrieti iki 6 tūkst. km ir būti aprūpinta tiek konvencinėmis, tiek branduolinėmis kovinėmis galvutėmis – galimai keturiomis, kurių kiekvienos galia siekia apie 0,3 megatonos.
Nors tiksli „Orešnik“ masė nežinoma, analitikai ją vertina 40–50 tonų. Šios raketos paleidimo įrenginys montuojamas ant MZKT-79291 (12×12) važiuoklės, kuri anksčiau buvo naudojama „Topol-M“ ir RS-26 „Rubež“ sistemose.
Priminsime, kad 2024 m. gruodį Ukrainos šaltiniai pranešė, jog pirmojo 2024 m. išpuolio metu rastuose raketos fragmentuose buvo identifikuoti komponentai su serijiniais numeriais, leidžiančiais manyti, kad jie pagaminti dar 2017 m. balandį. Tokie radiniai gali kelti pagrįstų abejonių dėl Rusijos teiginių apie šio ginklo technologinį modernumą.
