Pabaiga iliuzijoms: Putinas pasirinko „mirties pokerį“ – karas Europoje tampa realybe ()

2025-12-30

Eskalacija nėra begalinė.

Vladimiras Putinas
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=ME_SDgVRx1c

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Komentaro autorius – Valerijus Pekaris, Ukrainos publicistas, verslininkas, Kyjivo – Mogiliovo verslo mokyklos dėstytojas.

Per pastaruosius ketverius metus įvykiai tris kartus klostėsi ne pagal scenarijų, kuris atrodė labiausiai tikėtinas.

2022 m. vasario pradžioje labiausiai tikėtinas scenarijus atrodė toks, kad nebus didelio masto karo. Rusijos nauda iš didelio įsiveržimo buvo milžiniška, tačiau rizika, kad viskas pakryps bloga linkme, buvo dar didesnė, o Rusijos nuostoliai (ekonominiai, geopolitiniai ir kt.) nesėkmės atveju buvo pernelyg dideli. Labiausiai tikėtinas scenarijus atrodė toks: Rusija, žvangindama ginklais, išsiderės iš Ukrainos tam tikrų politinių nuolaidų ir tada nutrauks „karines pratybas“. Pokerio kalba take the pot reiškia užsitikrinti savo laimėjimus ir sumažinti nuostolius.

2022 m. balandžio pradžioje labiausiai tikėtinas scenarijus atrodė toks, kad nebus jokio išsekimo karo. Profesionalios armijos žaibiškas karas žlugo, o ekonomikos perėjimas prie karo principų, masinė mobilizacija ir apskritai karas didelio masto ir užsitęsusios ne tik karinės, bet ir pramoninės, išteklių, demografinės bei psichologinės konfrontacijos kontekste buvo pernelyg rizikingas. Labiausiai tikėtinas scenarijus atrodė toks: Rusija pavers karą į įšaldytą konfliktą su karo linija – tai būtų didelis pranašumas, palyginti su 2014–2021 m. laikotarpiu. Vėlgi – take the pot – užfiksuok pelną ir sumažink nuostolius.

Vau! Šis dulkių siurblys robotas veikia netgi su AI, ir yra totaliai vertas įsigyti - pamiršite grindų valymo rūpesčius (MOVA P50 Pro Ultra APŽVALGA)

4229 4

Tai yra geriausias mano kada nors išbandytas dulkių siurblys-robotas, su eile pažangių AI funkcijų ir neįtikėtinų galimybių, kurios, tiesą pasakius, net nežinojau kad šiuo metu jau egzistuoja tokios rūšies gaminiuose.

Išsamiau

2025 m. lapkričio pradžioje labiausiai tikėtinas scenarijus atrodė toks, kad Rusija pradės taikos derybas. Sekinamasis karas nesukėlė Ukrainos žlugimo, tačiau išeikvojo Rusijos sukauptus išteklius iš ankstesnių laikotarpių ir pasiekė infliacinio finansavimo ribą – tai bilietas į vieną pusę. Labiausiai tikėtinas scenarijus atrodė toks: Rusija, pasinaudodama prezidento Trumpo įsipareigojimu greitai nutraukti karą bet kokiomis sąlygomis, išgaus maksimalias politines nuolaidas iš Ukrainos ir Europos, o tada pereis prie politinio spaudimo Ukrainai (kur galimybės milžiniškos). Ir vėl – take the pot – užsitikrink pelną ir sumažink nuostolius.

Šis sisteminis nukrypimas reiškia, kad mes nepakankamai įvertiname kelis Maskvos sprendimų priėmimo parametrus: pirma, šio karo, kaip egzistencinio, supratimą ne tik Ukrainoje, bet ir Kremliuje; antra, iškreiptą realybės vaizdą autoritarinėje vertikalėje; trečia, kitokią sprendimų priėmimo logiką – pagal kalėjimo paniatkes, o ne racionalumą. Tris kartus per plataus masto karą buvo lūžio taškų, ir tris kartus Kremlius pasirinko eskalaciją ir statymų kėlimą, nors strategiškai būtų buvę naudingiau užsitikrinti pelną ir sumažinti nuostolius, – tačiau pagal jo logiką tai būtų reiškę pripažinimą, jog jis nėra pakankamai galingas, o tai prilygsta pralaimėjimui.

Ši logika pokerio žaidėjams gerai žinoma. Ne tai, kad Kremlius nuolat neteisingai vertina savo šansus; vietoj to jis nuolat renkasi strategiją, kuri nėra optimali laimėjimo požiūriu, bet kuri nukreipta į eskalaciją, nes laimėjimo užsitikrinimas prieštarauja jo tapatybei. Sprendimai priimami ne pagal tai, ar jie naudingi, ar nenaudingi, o remiantis principu „viskas, kas neprieštarauja mūsų savęs vertinimui“. Neturėdami garantuotos pergalės, žaidžiame taip, lyg ir ji būtų. Ši strategija vadinama table dominance – ne tam, kad gautų konkrečią naudą, o tam, kad įbaugintų, palaužtų ir išstumtų visus kitus iš žaidimo.

Tai nereiškia, kad Kremlius blogai skaičiuoja šansus; jis tiesiog jų nepaiso. Iš esmės jis negali susilaikyti nuo eskalavimo, nes atsisakymas eskaluoti laikomas pralaimėjimu, nepaisant gautos naudos. Kremlius nėra neracionalus; jo logika nuosekli.

Išvada: Kremliaus negalima priversti sudaryti racionalaus susitarimo, kad ir ką darytų Ukraina, Europa, Amerika ar Kinija. Jį galima tik priversti pralaimėti – kai jo ištekliai baigsis, jis pasitrauks.

Tai blogai, nes karas tęsis, kad ir ką darytume.

Tai gerai, nes Kremliaus strategijos yra nuspėjamos ir savidestruktyvios.

Iš šios išvados kyla dvi pasekmės.

Pirma, taikos susitarimo nebus. Net ir Ukrainai padarius maksimalias nuolaidas, Kremlius pateiks papildomų sąlygų ir toliau spaus, ir vėl ir vėl.

Antra, Europoje už Ukrainos ribų kils karas. Susidūręs su kita kelio sankryža, Kremlius pasirinks ne optimalią savo laimėjimų užtikrinimo, o eskalacijos strategiją, nes negali sau leisti atsisakyti statymų didinimo. Ta pati logika bus taikoma ir ketvirtą kartą.

Kitais metais turėsime veikti šioje strateginėje erdvėje.

P. S. Svarbi pastaba. Tipiška reakcija į šią analizę — baimė, kad strategija, paremta nuolatine eskalacija, galiausiai nuves prie branduolinio karo. Tačiau ši išvada remiasi konceptualia klaida. Eskalacija, kurią praktikuoja Kremlius, nėra begalinė. Ją riboja pagrindinis režimo tikslas: išsaugoti savo išlikimą ir savo, kaip pagrindinio žaidėjo tarptautinėje arenoje, vaidmenį. Branduolinis karas būtų ne eskalacijos viršūnė, o jos neigimas — ne stiprus ėjimas žaidime, o paties žaidimo sunaikinimas.

Kremlius eskaluoja tam, kad liktų prie derybų stalo, įbaugintų kitus ir priverstų juos nusileisti, o ne tam, kad visiškai apverstų derybų stalą. Todėl branduoliniai ginklai daugiausia veikia kaip atgrasymo ir režimo išsaugojimo priemonė, o ne kaip pergalės kare įrankis. Šis skirtumas yra svarbus: vidinių Kremliaus eskalacijos logikos ribų pripažinimas nemažina tęstinės agresijos pavojaus, tačiau paneigia fatalistinį įsitikinimą, kad nuolatinis spaudimas neišvengiamai veda prie branduolinės katastrofos. Eskalacija pavojinga būtent todėl, kad ji lieka žaidimo rėmuose, o ne todėl, kad siekia jį nutraukti.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

nv.ua

Aut. teisės: MTPC

(6)

(0)

(6)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()