„Jiems reikia dvigubai daugiau! Viltis žlunga. Kremlius įspeistas į kampą“ ()
Kiek „patrankų mėsos“ dar pavyks išspausti?
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1228033212843088&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai fronte 2025 metais, įvairiais vertinimais, išaugo 40–60 proc. Ekspertai skaičiuoja, kad norint pasiekti realų lūžį kare, Rusijos armiją turėtų papildyti apie 800 tūkst. – 1 mln. žmonių. Tačiau Rusijos mobilizacijos planas 2026 metams numato pašaukti mažiau nei 400 tūkst. naujų karių.
„Kremlius labai norėjo pašaukti daugiau, bet tiesiog nepajėgia to padaryti. Planas liko ankstesnio lygio. Tai leidžia daryti išvadą, kad realios priešo mobilizacinės galimybės yra ribotos“, – teigia Ukrainos saugumo centro vadovas Serhijus Kuzanas, kurį cituoja „24 Kanalas“.
„Jei rusai nori pralaužti frontą, jie turėtų pašaukti ne 400 tūkst., o bent 800 tūkst. žmonių. Esant dabartiniam skaičiui, tai neįmanoma. Žinoma, tam tikrose atkarpose jie gali lėtai judėti į priekį, tačiau kitose mums pavyko juos nustumti ir atsiimti teritorijas: Sumų, Charkivo srityse ar Kupjanske. Šiuo metu jie daugiausia puola Donecko srityje“, – primena ekspertas.
|
Jis taip pat pastebi, kad personalo trūkumas privertė Rusijos vadovybę pasitelkti karius iš dalinių, kurie turėjo likti užnugaryje „neliečiami“. Kremlius 2025 m. planavo suformuoti 14 naujų divizijų, tačiau galiausiai buvo įsteigtos tik 7, o likusios išsiųstos į karą.
Teoriškai Rusijoje vis dar netrūksta jaunų vyrų, kuriuos būtų galima siųsti į frontą. Problema ta, kad savo noru jie ten eina vis rečiau, net ir už didelius pinigus. Mokėti dar daugiau nebeįmanoma – biudžetas to neatlaiko. Jau pusmetį pastebimos rimtos problemos su išmokomis: daugelis savanorių skundžiasi, kad į jų sąskaitas nieko nebuvo pervesta.
Todėl vienintelis būdas realiai padidinti karių skaičių – priverstinė mobilizacija. Tačiau jai įgyvendinti taip pat reikia lėšų. Logistika, transportas, apmokymai, maitinimas, apgyvendinimas, aprūpinimas ir ginkluotė – visa tai kainuoja. Be to, kyla klausimas: kas apmokys naujokus užnugaryje, jei didžioji dalis ankstesnio profesionalaus personalo arba jau žuvo, arba tebėra fronte?
Prie viso to prisideda vis skausmingesnis darbo rankų trūkumas Rusijoje, įskaitant ir ginkluotės pramonę. Dėl darbuotojų stygiaus daugelyje miestų jau dabar nustoja veikti komunalinės bei remonto tarnybos, stabdomos investicijos. Dar vieno milijono darbingo amžiaus vyrų praradimo Rusijos ekonomika gali tiesiog neatlaikyti.
Galiausiai – priverstinai į frontą išsiųstų karių kovinė vertė yra nepalyginamai mažesnė nei savanorių. Šiuo metu net ir pastarieji vis dažniau dezertuoja arba atsisako vykdyti įsakymus, tad nesunku nuspėti, kaip elgsis tie, kuriems išvis nemokama ir kurie kariauti niekada nenorėjo.
