Sekdami Lietuvos pavyzdžiu padarė tą patį. Drauge nori kurti „geležinį kumštį“ ()

2026-01-12

Šis sprendimas grindžiamas saugumo apsvarstymais dėl pablogėjusios situacijos Europoje.

Asociatyvi nuotr.
© Santeri Viinamäki (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Finnish_army_marching_20230810.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Suomija oficialiai pasitraukė iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas. Kaip praneša „Yle“, susitarimo denonsavimas įsigaliojo sausio 10 d., praėjus pusmečiui po JT informavimo. Dabar šalis vėl gali įtraukti priešpėstines minas į savo karinį arsenalą. Šis sprendimas grindžiamas saugumo apsvarstymais dėl pablogėjusios situacijos Europoje.

Suomija pasitraukimo iš sutarties procedūrą pradėjo 2025 m. liepą, prisijungdama prie kitų su Rusija besiribojančių šalių. Anksčiau analogiškų žingsnių ėmėsi Estija, Lietuva, Latvija ir Lenkija. Lietuva oficialiai nutraukė dalyvavimą konvencijoje 2025 m. gruodžio pabaigoje.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas anksčiau nurodė Rusijos keliamą grėsmę ir pareiškė, kad Suomijos kariuomenė nenaudos minų laukų taikos metu, tačiau išsaugos jų atsargas gynybos organizavimui.

Drauge nori kurti „geležinį kumštį“

Neįtikėtinai gera vaizdo kokybė: Ar konkurentai galės pasiūlyti ką nors geresnio? („Philips EVNIA 32M2N8900“ 4K UHD OLED žaidimų monitoriaus APŽVALGA)

4121

Trumpai tariant, nėra ką pridurti prie to, ką savo reklaminėje medžiagoje sako „EVNIA 32M2N8900“ 4K UHD OLED -žaidimų monitoriaus gamintojas. Šis daiktas yra neįtikėtinai geras. Daugiau apie jį skaitykite šioje apžvalgoje.

Išsamiau

Kaip 2025 m. liepą pranešė „Reuters“, Lietuva ir Suomija nuo 2026 m. drauge nori kurti „geležinį kumštį“, t. y. planuoja pradėti bendrą priešpėstinių minų gamybą savo reikmėms bei tiekimui Ukrainai. Lietuvos krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa investicijas į šį projektą įvertino „šimtais milijonų eurų“.

Lenkija pasitraukimo iš konvencijos procedūrą pradėjo 2025 m. rugpjūtį. Gruodžio viduryje Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis pareiškė, kad šalis pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų pradės masinę priešpėstinių minų gamybą pagal rytinės sienos stiprinimo programą „Rytų skydas“ bei svarstys galimybę jas eksportuoti į Ukrainą.

2025 m. rugpjūtį CDU/CSU bloko atstovas Bundestago Užsienio reikalų komitete Roderichas Kiesewetteris paragino ir Vokietiją pasitraukti iš susitarimo dėl Rusijos grėsmės. Ukraina taip pat paskelbė apie ketinimą trauktis iš Otavos konvencijos, tai aiškindama būtinybe stiprinti gynybą. Rusija nėra šios sutarties dalyvė.

Otavos konvencija, pasirašyta 1997 m. ir įsigaliojusi 1999 m., draudžia naudoti, gaminti, kaupti ir perduoti priešpėstines minas, įpareigodama šalis nares sunaikinti jų atsargas. Iš viso prie dokumento yra prisijungusios 163 valstybės.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

The Moscow Times

Aut. teisės: MTPC

(2)

(0)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()