Jie apžiūrėjo garsųjį Rusijos ginklą. Tai, ką rado viduje, yra stulbinama (Video) ()
Visgi atrodo, kad rusai linkę pasikliauti tuo, ką pažįsta ir geba pasigaminti patys, kol tai atlieka savo funkciją.
© bayraktar_1love (Stop kadras) | https://x.com/bayraktar_1love/status/2010291160372433368?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E2010291160372433368%7Ctwgr%5Eb1c92ac9955d40799f413bbc781cb
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija antrą kartą atakavo Ukrainos teritoriją naudodama vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Ištyrę jos nuolaužas, ukrainiečiai padarė stebinantį atradimą. Pristatome, kas tai per radinys.
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matomos į Dniprą paleistos rusų vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ elektronikos liekanos. Tarp jų – spausdintinė plokštė (PCB) su vakuumine lempa bei giroskopas iš Jurijaus Gagarino skrydžių į kosmosą laikų. Vakuuminės lempos buvo norma gūdaus SSRS laikotarpio elektronikoje, tačiau dabar jas išstūmė puslaidininkiai. Visgi atrodo, kad rusai linkę pasikliauti tuo, ką pažįsta ir geba pasigaminti patys, kol tai atlieka savo funkciją.
Tačiau tai priverčia abejoti Rusijos deklaracijomis apie Vakarų antibalistinės gynybos įveikimą. Putino grasinimai atrodytų kitaip, jei „Orešnik“ būtų sėkmingai smogusi, pavyzdžiui, Kyjivui, kurį saugo „Patriot“ sistemų baterijos (nors jos ir nėra optimali priemonė prieš tokio tipo balistines raketas). Už „Orešnik“ klasės raketų numušimą pirmiausia turėtų būti atsakingos „Arrow-3“ arba THAAD tipo sistemos, kurių Ukraina neturi.
CNN journalists were shown the wreckage of the first Russian Oreshnik that attacked the Dnipro in 2024. Among the components of the rocket are the same parts as on the rocket on which Gagarin first flew into space. pic.twitter.com/iHMXMjJOgB
— Special Kherson Cat 🐈🇺🇦 (@bayraktar_1love) January 11, 2026
Rusijos problemos dėl elektronikos
|
Rusija susiduria su milžiniškomis problemomis gaunant pažangią elektroniką, todėl jai iš esmės lieka tik lygiagretusis importas iš trečiųjų šalių arba tiesiog tinkamų civilinių elektronikos schemų kontrabanda. Kita galimybė – reikiamų komponentų išmontavimas iš tokių gaminių kaip automobiliai ar buitinė technika.
Vienas pagrindinių elektronikos šaltinių yra Kinija, tačiau net ir ji nėra linkusi parduoti Rusijai visko, ko reikia. Todėl stebimas grįžimas prie vietinių sprendimų, tokių kaip vakuuminės lempos. Verta paminėti, kad Rusija, be Kinijos, yra pagrindinė jų gamintoja pasaulyje.
„Orešnik“ – ginklas, kuriuo Rusija gąsdina pasaulį
„Orešnik“ balistinės raketos, tikriausiai kilusios iš „RS-26 Rubež“, pasižymi numanomu 4000–6000 km skrydžio nuotoliu. Manoma, kad jos gali nešti šešias termobranduolines galvutes su nepriklausomo nutaikymo blokais (MIRV).
Tačiau, kaip rodo atvejai Ukrainoje, jos gali skraidinti ir konvencinius užtaisus, kurių masė greičiausiai siekia 100–300 kilogramų – panašiai kaip ir iranietiškų balistinių raketų atveju.
Pagrindinė Ukrainos antibalistinės gynybos problema kovojant su „Orešnik“ yra ta, kad viena balistinė raketa dar kosmose paleidžia kelias kovines galvutes, kurios į atmosferą įskrieja net 10 machų (3430 m/s) greičiu. Dėl to, pavyzdžiui, „Patriot“ sistemos baterija vienu metu turi sunaikinti ne vieną, o šešis taikinius.
.jpg)
