Latvija tolsta nuo Rusijos. Ji tampa ginkluota galybe. Gniaužia kvapą, ką jie daro ()
2026-ieji Latvijai bus kertiniai ir politiniu požiūriu.
© Allied Joint Force Command Brunssum (CC BY-SA 2.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Latvian_National_Armed_Forces#/media/File:Latvian_Soldiers,_San_Gregorio,_Spain,_NATO_Trident_Juncture_15_(2252346258
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltijos šalys siekia maksimalios nepriklausomybės nuo Rusijos. Portalas WNP analizuoja Latvijos veiksmus, be kita ko, gynybos išlaidų aspektu. 2026-ieji Latvijai bus kertiniai ir politiniu požiūriu.
Baltijos šalys ypač jaučia potencialią grėsmę iš Rusijos pusės. Šiais metais Latvijos laukia svarbus politinis iššūkis: spalį vyksiantys parlamento rinkimai.
Latvija tolsta nuo Rusijos. Ji tampa ginkluota galybe. Gniaužia kvapą, ką jie daro
Portalas wnp.pl apibendrina Latvijos veiksmus gynybos srityje ir pasirengimą įvairiems išorės grėsmės scenarijams. Kaip primenama, 2025 m. vasarį Latvija kartu su Lietuva ir Estija atjungė savo elektros tinklus nuo BRELL sistemos, valdomos Rusijos. Tuo pat metu įvyko sinchronizacija su Vakarų Europos tinklų standartais.
|
Latvija taip pat didelį dėmesį skiria gynybai, o karinis biudžetas turėtų išaugti beveik iki 5 proc. BVP.
Be didžiausių istorijoje išlaidų gynybai – 2,16 mlrd. eurų, t. y. 4,91 proc. BVP – Latvija panaudos Europos Sąjungos lėšas, t. y. 350 mln. eurų, geležinkelio linijos į Rygos oro uostą statybai; ji gali turėti karinę reikšmę potencialiam NATO karių transportavimui. Taip pat neatmetama galimybė, kad Latvijos valdžia įgyvendins pažadą išardyti bėgius, vedančius į Rusiją ir Baltarusiją, – portale wnp.pl pasakoja Latvijos politikas Nikolajus Kabanovas.
2025 m. pabaigoje Latvija taip pat baigė statyti 280 kilometrų ilgio tvorą pasienyje su Rusija.
Artimiausiu metu iššūkiu gali tapti JAV finansavimo Baltijos šalių gynybai nepratęsimas. Iki 2025 m. Lietuva, Latvija ir Estija iš JAV gavo daugiau nei 1 mlrd. dolerių ginkluotės tiekimui, įrangai ir karinėms pratyboms. Naudojant šį finansavimą, be kita ko, buvo įsigytos raketos „Javelin“ ir raketų paleidimo sistemos HIMARS.
