Jie – šarvuotas Europos technologijos stebuklas. Netrukus jie atvyks į Ukrainą ()
„Rheinmetall“ paskelbė apie pirmosios „KF41 Lynx“ partijos pristatymą Ukrainai šių metų pradžioje.
© Wolpat (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Lynx_(Rheinmetall_armoured_fighting_vehicle)#/media/File:Lynx_KF41_unveiled.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Rheinmetall“ koncernas pranešė, kad 2026 metų pradžioje Ukrainą pasieks pirmoji pėstininkų kovos mašinų (PKM) „KF41 Lynx“ partija. Tai bus moderniausios tokio tipo transporto priemonės Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
„Rheinmetall“ paskelbė apie pirmosios „KF41 Lynx“ partijos pristatymą Ukrainai šių metų pradžioje. Ją sudaro penkios pėstininkų kovos mašinos, kurias Vokietijos vyriausybė užsakė dar 2025 m. gruodį už dviženklę milijonų eurų sumą. Tai yra teigiamų „Lynx“ bandymų Ukrainoje, kur šios mašinos yra nuo 2025 m. sausio, pasekmė.
Pristatymą pakomentavo ir „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris:
„Esame dėkingi už pasitikėjimą, kurį mums parodė Ukraina. Taip pat norėtume padėkoti Vokietijos vyriausybei už paramą. Šis užsakymas yra pamatinė sėkmė, pabrėžianti mūsų nuolatines pastangas remti Ukrainą.“
„KF41 Lynx“ – moderniausia PKM Ukrainos tarnyboje
|
„KF41 Lynx“ buvo sukurtas remiantis „Rheinmetall“ patirtimi projektuojant „SPz Puma“, tačiau jis pagrįstas jau egzistuojančių sprendimų naudojimu. Tai teigiamai paveikė „Lynx“ kainą ir projektavimo greitį. Pirmasis modelis „KF31“, pademonstruotas „Eurosatory 2016“ parodoje, galėjo gabenti iki šešių desantininkų, o po dvejų metų pristatytas pailgintas modelis „KF41“, galintis transportuoti aštuonis karius.
„KF41 Lynx“ pasižymi moduline konstrukcija, kurios tikslas – maksimali įgulos ir desanto apsauga. Mašinos masė su papildomais šarvais siekia iki 50 tonų, o tai rodo aukštą apsaugos lygį, galintį pranokti net modernias švediškų „CV90“ versijas. Tikėtina, kad sustiprinti šoniniai šarvai gali atlaikyti automatinių patrankų šūvius ir „PG-7VL“ granatas. Be to, „KF31/41 Lynx“ turi sustiprintą viršutinę dalį, todėl turėtų būti atsparus kasetinės amunicijos prieštankiniams elementams. Mašina taip pat aprūpinta aktyviosios gynybos sistema „StrikeShield“, galinčia numušti artėjančius sviedinius. Ši sistema yra integruota į šarvus, ką galima atpažinti, pavyzdžiui, iš plyšių šoninėse panelėse.
Šiuo metu ši sistema montuojama vengrų naudojamuose PKM egzemplioriuose, tačiau beveik neabejojama dėl jos buvimo ir Ukrainai skirtose mašinose. Ukrainoje dronai kartu su klasika tapusia valdoma prieštankine ginkluote yra atsakingi už didžiąją dalį šarvuotos technikos nuostolių, o „StrikeShield“ turėtų gerokai pailginti „Lynx“ išlikimą fronte.
Tuo tarpu taikinių naikinimui Ukrainai skirti „KF41 Lynx“ turės pilotuojamą „Lance“ bokštelį su 30 mm patranka ir dvigubą „Spike-LR/LR2“ prieštankinių valdomų raketų paleidimo įrenginį, kurio šūvio nuotolis siekia 4–5,5 km. Šios raketos yra daug naujesnės už „TOW-2“ sistemas, naudojamas, pavyzdžiui, „M2A2 Bradley“ mašinose, nes „Spike“ yra „iššauk ir pamiršk“ tipo ginklas, kuriuo galima šaudyti judant.
Visa tai lemia, kad net ir nedidelis kiekis „Lynx“ mašinų bus vertinga parama Ukrainai. Kita vertus, Vokietija jų Ukrainai neduoda be intereso. Pasibaigus karui, šaliai prireiks net tūkstančių modernių PKM, o Vokietijos pramonė labai tikisi šių užsakymų jau už pačios Ukrainos pinigus.
