Va ir viskas. Rusų grybavimas ateityje bus daug sudėtingesnis ()
Logiški, bet prieštaringai vertinami NATO šalių žingsniai.
© https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Finnish_Defence_Forces_in_2025#/media/File:Finish_Sailors,_U_S_Marines_execute_bilateral_long-range_rifle_training_(9378896).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1997 metais kelios šalys pasirašė Otavos konvenciją, kuria uždraustas priešpėstinių minų naudojimas, saugojimas ir perdavimas. Dėl humanitarinių priežasčių. Buvo nuspręsta, kad tokie sprogmenys yra per daug žiaurūs. Be to, daug priešpėstinių minų lieka laukuose ir gerokai po karo. Jos kelis dešimtmečius kelia grėsmę civiliams. Net ir karo nematę vaikai kartais randa tokių sprogmenų ir jų yra sunkiai sužalojami.
Tik tarptautinė teisė yra toks dalykas – viskas veikia abipusiškumo principu. JAV, Kinija, Indija ir kelios kitos šalys priešpėstinių minų neuždraudė. Todėl kitų šalių draudimai atrodo kiek keisti. Portugalijos-Ispanijos pasienis bus neužminuotas – kaip gerai.
|
Aišku, Otavos konvencija vis tiek svarbi. Ją pasirašė didžioji Afrikos žemyno dalis, visa Pietų Amerika. Kai kurie karingi regionai tikrai nusprendė kovoti be minų. O štai Rusija, žinoma, pati agresyviausia, be karo neišgyvenanti valstybė apie minų uždraudimą net nenori pagalvoti. Ir tai turi pasekmių.
Ukraina kadaise pasirašė ir ratifikavo Otavos sutartį. Taigi, kai ją užpuolė Rusija, tas abipusiškumo principas tapo akivaizdžiai skausmingas. Juk rusai veržiasi per sieną ir turi daug didesnes pajėgas. Ukraina tapo pirmąja Otavos sutarties šalimi visiškai akivaizdžiai ir oficialiai ją pažeidusia. JAV prezidentas Joe Bidenas 2024 m. lapkričio 19 d. patvirtino amerikiečių priešpėstinių minų perdavimą Ukrainai. 2025 m. birželio 29 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įsigaliojo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas dėl šalies pasitraukimo iš Otavos sutarties.
Iš jos traukiasi ir NATO. Reaguodamos į Rusijos agresiją ir besikeičiančią saugumo aplinką, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija 2025 metų kovą kartu pranešė apie savo ketinimą pasitraukti iš Otavos sutarties. Baltijos šalys užbaigė savo pasitraukimą 2025-ųjų gruodį, tapdamos pirmosiomis iš Otavos sutarties pasitraukusiomis NATO šalimis. Suomija priėmė analogišką sprendimą – jos pasitraukimas įsigaliojo šių metų sausio 10 d. Lenkija jau tuoj irgi nebebus Otavos sutarties šalimi.
Suomija ketina ne tik minuoti savo miškingą pasienį su Rusija, bet ir pati gaminti minas. Tiesiog nėra kitos išeities. Priešpėstinės minos veikia, Rusija yra agresyvi ir visada ieškos naujo karo. Šiuolaikinės priešpėstinės minos gali būti programuojamos ir būti daug saugesnės. Tiesa, nerimo dėl gyvūnų apsaugos vis tiek yra.
.png)
