Pirmiausia užėmė teritorinius dalinius, dabar puola – Ukrainos pėstininkų krizė tapo kritinė ()
Juos pagrobė kaukėti šturmuotojai. Vadas neigia.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=1235451648767911&set=pb.100069092624537.-2207520000
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos 108-osios teritorinės gynybos brigados kariai buvo jėga priversti „kolegų“ iš 225-ojo šturmo pulko pulti Rusijos pozicijas Zaporižios srityje. Šis įvykis Ukrainoje kelia daug kontroversijų. Jis tarsi per didinamąjį stiklą parodo Ukrainos kariuomenės personalo trūkumo mastą.
Teritorinės gynybos kariai vyko į šturmą prieš rusus. O neturėjo
Pryluki kaimas yra už 10 km į šiaurės vakarus nuo Huliaipolės, Zaporižios srityje. Sausio 9 d. Ukrainos pajėgos atakavo į gyvenvietę įsiveržusius rusus.
Jų pozicijas – kaip pažymėjo portalas „Deep State UA“, remdamasis vaizdo medžiaga – šturmavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 142-osios mechanizuotosios brigados kariai, remiami 108-osios teritorinės gynybos brigados dalinio. Remiantis vėlesniais pranešimais, jungtinis puolimas leido Ukrainos kariškiams stabilizuoti fronto liniją, einančią per Pryluki.
Tačiau lengviau ginkluoti teritorinės gynybos kariai nėra skirti šturmo veiksmams vykdyti – jie skirti tik ilgalaikiam pozicijų apsaugojimui ir antrosios gynybos linijos išlaikymui. Paaiškėjo, kad jie buvo jėga priversti dalyvauti atakoje „kolegų“ iš 225-ojo šturmo pulko.
Juos pagrobė kaukėti šturmuotojai. Vadas neigia
|
Įtampa tarp teritorinės gynybos brigados ir 225-ojo šturmo pulko, kaip aprašo portalas „Euromaidan Press“, augo nuo gruodžio pabaigos. Tuomet 17-ojo armijos korpuso vadovybė įsakė 108-ajai teritorinės gynybos brigadai, užimančiai pozicijas Mažosios Tokmačkos rajone (20 km į vakarus nuo Huliaipolės), suformuoti naują kovinę grupę, pavaldžią 225-ajam šturmo pulkui.
Teritorinės gynybos kariai tam nebuvo pasiruošę. Todėl įsakymas – kaip pasakojo konflikto stebėtojas Thorkill platformoje „X“ – „sulaukė stipraus 108-osios teritorinės gynybos brigados karininkų ir puskarininkių pasipriešinimo, o kovinės grupės formavimas buvo nuolat atidėliojamas“.
Tai savo ruožtu erzino šturmo pulko karininkus. „Nekantri 225-ojo šturmo pulko vadovybė“, kaip rašė Thorkill, „nusprendė priversti vykdyti įsakymą jėga“. Taip sausio 5 d. kaukėti šturmuotojai apsupo 108-osios brigados karius. Jiems pagrasino, o tada sunkvežimiais išvežė iš užimamų pozicijų. 225-ojo šturmo pulko vadas Olehas Širiajevas neigė bet kokius piktnaudžiavimus. – „Niekas nieko nepagrobė. Niekas jiems negrasino“, – teigė jis.
Dalis perkeltų karių po kelių dienų grįžo į savo brigadą. Tačiau, kaip informavo portalas „Militaryland“, apie 20 karių liko 225-ojo pulko vadovybėje ir praėjo papildomus mokymus.
„Nėra planų juos įtraukti į šturmo operacijas“, – tikino Ukrainos pietų kariuomenės grupės atstovas Vladyslavas Vološynas.
Jam antrino karo ombudsmenė Olha Rešetylova. Sausio 7 d. ji sušaukė visų šalių nuotolinį susitikimą ir pareiškė, kad situacija yra kontroliuojama.
Nepaisant patikinimų, po kelių dienų pagrobti ir „apmokyti“ teritorinės gynybos kariai visgi buvo nufilmuoti šturmuojantys Rusijos pozicijas Pryluki kaime.
Pietuose Ukraina traukiasi. Personalo trūkumas matomas kaip ant delno
108-osios teritorinės gynybos brigados dalyvavimas šturmo operacijose yra dar vienas gilėjančios personalo krizės, su kuria susiduria Kyjivas, požymis. Nors Ukrainos pajėgos fiksuoja vietinę pažangą Kupjansko rajone (Charkivo sritis) ir sunkiai stabilizuoja frontą aplink Pokrovską bei Myrnohradą (Donecko sritis), pietryčiuose – Zaporižios srityje – jos priverstos užleisti pozicijas.
Kiekvieną mėnesį Ukraina dėl dezertyravimo ir Rusijos veiksmų praranda daugiau karių, nei pajėgia užverbuoti ar mobilizuoti. Tai personalo išsekimo spiralė, kuri paaiškina, kodėl gynyba vis dažniau remiasi dronais, artilerija ir minų laukais, o ne pėstininkais.
Tuo pat metu Rusija, reguliariai papildanti nuostolius naujais naujokais, pereina į puolimą daugumoje fronto ruožų. Maskva vis dar gali „deginti“ žmones. Kyjivas – nebe.
Ši disproporcija didina įtampą tarp pirmosios ir antrosios linijos dalinių. Nepriklausomi šturmo daliniai, tiesiogiai pavaldūs generolui Syrskiui, yra kraštutinai perkrauti ir perkeliami iš vieno sektoriaus į kitą, desperatiškai bandant sustabdyti vienalaikius Rusijos puolimus.
Praėjusių metų pabaigoje keli tokie daliniai, įskaitant elitinį 225-ąjį šturmo pulką, buvo skubiai perkelti iš Donecko srities į Zaporižios sritį, kad užkamšytų Rusijos infiltraciją Huliaipolės rajone – kažkada buvusiame pagrindiniame pasipriešinimo taške kelyje į Zaporižią, miestą, turintį 700 tūkstančių gyventojų.
Tačiau jų buvo per mažai ir jie atvyko per vėlai. Huliaipolė tapo nuolatinių kovų zona, o Zaporižia šiandien yra mažiau nei už 20 kilometrų nuo kontaktinės linijos.
Ukraina žengia į penktuosius karo metus su pagrindine problema: ji turi per mažai karių. Jei Kyjivui nepavyks greitai padidinti pėstininkų skaičiaus, tolesnis teritorijų praradimas atrodo neišvengiamas.
