Baisusis scenarijus: Rusijos pretenzijos į Suomiją ir Baltijos šalis po Grenlandijos sandorio ()
JAV administracijos elgesys yra nepriimtinas.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=-0fEdcxf6x0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Estijos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko Marko Mihkelsonas teigimu, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) šiuo metu susiduria su didžiausiu iššūkiu per visą savo gyvavimo istoriją.
„Atvirai kalbant, NATO dar niekada nebuvo tokios trapios būsenos kaip dabar“, – Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR pabrėžė M. Mihkelsonas.
Grėsmė Aljanso pamatams
Pasak M. Mihkelsono, JAV prezidento Donald Trumpo siekis perimti Grenlandiją – autonominę NATO narės Danijos dalį – iš esmės prieštarauja 1949 m. pasirašytos Šiaurės Atlanto sutarties principams. Politikas įspėja, kad bet koks kėsinimasis į Danijos teritorinį vientisumą kelia tiesioginę grėsmę ne tik šiai šaliai, bet ir Estijos bei kitų Baltijos valstybių saugumui.
|
M. Mihkelsono teigimu, toks JAV administracijos elgesys yra nepriimtinas, nes suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų nepaisymas sudaro pavojingą precedentą ir atveria kelią Kremliui agresyviau reikšti savas teritorines pretenzijas.
Pavojingas precedentas Rusijai
„Kas sutrukdytų Rusijai paskelbti, jog dar nuo Petro Didžiojo laikų jai esą būtina kontroliuoti įplaukimą į Baltijos jūrą? Remiantis tokia logika, Kremlius galėtų pareikšti pretenzijas į Suomijos ar Baltijos šalių teritorijas, siekdamas neva „užsitikrinti priėjimą ir atgrasyti oponentus“, – teigė komiteto pirmininkas.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos propagandos reakciją – socialiniuose tinkluose Kremliaus ruporai atvirai palankiai vertina D. Trumpo pareiškimus ir veiksmus. „Galime tik spėlioti, kieno interesams tokia politika galiausiai pasitarnauja“, – pridūrė jis.
Istorinės krizės ir ateities perspektyvos
Nepaisant situacijos rimtumo, M. Mihkelsonas neskuba skelbti Aljanso žlugimo. Jo teigimu, visiško NATO subyrėjimo vis dar įmanoma išvengti, primenant, kad Aljansas per savo istoriją yra sėkmingai įveikęs ne vieną egzistencinę krizę.
Tarp reikšmingiausių praeities sukrėtimų jis paminėjo 1956 m. Sueco krizę, kuri smarkiai destabilizavo JAV ir Europos santykius, taip pat dešimtmečius trukusią įtampą tarp NATO narių Turkijos ir Graikijos. Vis dėlto, politiko vertinimu, ankstesnės krizės nebuvo tokios gilios kaip dabartinė, ypač atsižvelgiant į D. Trumpo retoriką apie galimą JAV pasitraukimą iš NATO, jei Vašingtono reikalavimai nebus patenkinti.
