Geopolitinė analizė: kodėl be laisvos Baltarusijos Europa niekada nebus saugi ()
Daugelis vis dar neįvertina Baltarusijos kaip kritinio karinio placdarmo.
.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=07Zoc5fgoOA
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Baltarusija Rusijai yra vartai į Europą“, – Varšuvoje viešėdamas teigė žinomas istorikas Jurijus Felštinskis. Jo vertinimu, tarptautinė bendruomenė ilgą laiką nepakankamai įvertino šios šalies svarbą žemyno saugumui, o toks aplaidumas turėjo lemtingų pasekmių. Portalui „Polskie Radio“ mokslininkas taip pat prognozavo, kad šiame šimtmetyje esminių pokyčių Rusijos viduje tikėtis neverta, todėl Vakarai privalo ruoštis ilgalaikei konfrontacijai.
Strateginis placdarmas puolimui
J. Felštinskis, pagarsėjęs kaip bestselerio „FST sprogdina Rusiją“ bendraautorius, pirmą kartą skyrė knygą Baltarusijos tematikai. Kūrinyje „Natalijos Radinos Baltarusija. Žurnalistė prieš diktatorių“ šalies istorija ir geopolitinė reikšmė atskleidžiama per asmeninę nepriklausomos žurnalistės patirtį.
|
Pasak istoriko, daugelis vis dar neįvertina Baltarusijos kaip kritinio karinio placdarmo:
„Tai nėra atsitiktinumas, kad 2022-ųjų invazija į Ukrainą prasidėjo būtent nuo Rusijos pajėgų telkimo Baltarusijoje. Strategiškai ši teritorija yra svarbiausias taškas bet kokiam puolimui prieš Europą. Tokios pačios operacijos, kokios buvo vykdomos Kyjivo kryptimi, gali būti nukreiptos ir į Vakarus.“
Buferinė zona kaip taikos garantija
J. Felštinskio teigimu, saugumo raktas slypi vientisos buferinės zonos sukūrime. Ši zona turėtų nusidriekti nuo Suomijos iki Ukrainos, būtinai įtraukiant ir laisvą Baltarusiją. Toks demokratinių valstybių blokas taptų patikima garantija, kad Rusija nebegalės grasinti Europai sausumos karu.
Mokslininkas pabrėžė, kad Baltarusijos ateitis neatsiejama nuo ES ir NATO struktūrų. Jo nuomone, tik visapusiška integracija į Vakarų saugumo sistemą gali galutinai užverti Rusijai „puolimo vartus“. Tačiau jis perspėja: kol Rusijoje valdžią savo rankose laiko saugumo struktūros, tikėtis demokratinių permainų artimiausią šimtmetį būtų naivu.
Istorija per pasipriešinimo prizmę
Knygos herojė, portalo „Chartija’97“ vyriausioji redaktorė Natalija Radina, leidinį vadina savotišku Baltarusijos pasipriešinimo istorijos vadovėliu. Ji pabrėžia, kad kova su Aleksandro Lukašenkos režimu prasidėjo ne 2020 m., o dar 1994-aisiais, kai diktatorius tik atėjo į valdžią.
N. Radina siekia griauti Kremliaus diegiamą mitą apie „broliškas tautas“. Baltarusijos tapatybė yra glaudžiai susijusi su Europos kultūra ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldu, o ne su rusiškąja ekspansija.
Vakarų klaidos ir ateities perspektyvos
Žurnalistė atvirai įvardija priežastis, kodėl Baltarusijos problemos ilgai liko tarptautinės politikos paraštėse. Po SSRS žlugimo Vakarų lyderiai, siekdami išvengti konflikto su Rusija, tylomis pripažino Baltarusiją jos įtakos zona.
„Užsienio politikai manė, kad Baltarusija neverta konflikto su „Rusijos carais“. Tai atvedė prie katastrofos: Putinui buvo leista sukurti strateginį „balkoną“, iš kurio dabar kyla grėsmė visai Europai“, – sakė N. Radina.
Šiuo metu knyga išleista rusų, baltarusių ir ukrainiečių kalbomis, planuojami leidimai anglų bei lenkų kalbomis. Autorė viliasi, kad ši publikacija padės Vakarams pagaliau suprasti: laisva Baltarusija nėra tik moralinis klausimas – tai esminė Europos saugumo sąlyga.
.png)
.png)
