Jis perspėja apie Rusijos išpuolį prieš Baltijos šalis. Ukrainos ekspertas: yra ženklų ()

2026-01-26

Nuolat auga isterija ir įžeidžiantis retorikos pobūdis Baltijos šalių atžvilgiu. Tai jau įgavo itin chamišką formą.

© Peter Fitzgerald (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Baltic_states_regions_map.png

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

„Agresyvios Rusijos retorikos Baltijos šalių atžvilgiu augimas ir signalai, sklindantys iš Rusijos propagandos, turėtų kelti nerimą ne tik Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir Lenkijoje“, – interviu televizijai „Nastojaščeje Vremia“ sakė Juodosios jūros strateginių studijų instituto vadovas Andrijus Klymenka.

Jo nuomone, dabartinė geopolitinė situacija gali būti palanki Rusijos provokacijoms ir net agresijai prieš Baltijos šalis.

„Matome panašumų į situaciją prieš plataus masto invaziją į Ukrainą“, – tikina jis.

Artėja Rusijos ataka prieš NATO? Ukrainiečių ekspertas nurodė signalus

Andrijus Klymenka pabrėžia, kad jo komanda stebi apie dvidešimt karinės rizikos rodiklių.

„2022 m. vasarį matėme, kaip rizikos pasiekė raudonąją liniją. Dabar vėl stebime panašius signalus“, – sako jis.

Vienas iš jų yra staigus Rusijos žiniasklaidos kalbos pasikeitimas.

„Nuolat auga isterija ir įžeidžiantis retorikos pobūdis Baltijos šalių atžvilgiu. Tai jau įgavo itin chamišką formą“, – tikina jis.

Ypatingą vaidmenį šiame naratyve vaidina Kaliningrado sritis. Rusijos propaganda vis dažniau ją lygina su apgultu Leningradu, o Lietuvą, Lenkiją ir kitas regiono šalis vaizduoja kaip agresores, veikiančias NATO interesais.

„Visiška Rusijos placdarmo prie Baltijos jūros blokada ir jo okupacija – laiko klausimas“, – sako A. Klymenka.

Ukrainiečių analitikas taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos žiniasklaidoje pasirodančius pareiškimus apie Lietuvą, kurią „reikia sunaikinti, nes tai rusofobijos židinys“.

Baiminasi to, ką padarys Putinas. Įspėja Europą dėl Rusijos invazijos

A. Klymenkos nuomone, Vakarai vis dar klaidingai suvokia Rusijos veikimo būdą.

„Vakaruose Rusija traktuojama kaip eilinė valstybė. Iš tikrųjų tai nėra valstybė – tai specialiųjų tarnybų darinys“, – pabrėžia A. Klymenka.

Jis priduria, kad Rusijos politinis ir karinis elitas mąsto žvalgybinėmis kategorijomis.

„Jie puikiai žino, kad agresyvius veiksmus geriausia vykdyti chaoso laikotarpiu“, – tęsia jis.

Tačiau tai nebūtinai reiškia plataus masto karą su NATO. A. Klymenka nurodo ribotų operacijų scenarijus.

„Galima išsilaipinti ir užimti vieną iš Estijai priklausančių salų, ir šimtu procentų niekas nereaguos taip, kaip turėtų“, – vertina jis.

Kitas variantas yra hibridinės provokacijos.

„Tokioms operacijoms pakanka specialiųjų pajėgų bataliono ir nereikia atitraukti karių iš Ukrainos fronto“, – mano A. Klymenka.

Tokie veiksmai, pasak A. Klymenkos, galėtų patikrinti NATO reakciją ir pakirsti 5-ojo straipsnio patikimumą.

Putinas atsilieka nuo Trumpo ir Xi. Ataka prieš NATO – derybų korta?

A. Klymenkos manymu, Vladimiro Putino motyvacija taip pat yra ir asmeninis veiksnys.

„V. Putinas prarado pagrindinio šiuolaikinės geopolitikos alfa patino statusą. Tokiems žmonėms tai labai pavojinga“, – sako A. Klymenka.

Jo nuomone, Rusijos lyderiui reikia naujų kozirių.

„V. Putinui reikia derybų kortų pokalbiuose su Trumpu ir Xi. Kitu atveju jie pasidalins pasaulį dviese“, – teigia jis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

forsal.pl

Aut. teisės: MTPC

(3)

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()