8 minutės iki apokalipsės. Vienintelis kartas istorijoje: rusai atvėrė branduolinį lagaminėlį ()
Faktus patvirtino Norvegijos gynybos ministerija.
© U.S. Navy (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/UGM-133_Trident_II#/media/File:151107-N-ZZ999-001_-_SLBM_being_launched_from_USS_Kentucky.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Net ir patys įtempčiausi Šaltojo karo laikotarpio momentai nesukėlė to, kas nutiko 1995 m. sausio 25 d. Tą dieną, reaguodama į pavojaus signalus iš kariuomenės, Rusijos valdžia pirmą kartą istorijoje pradėjo tiesioginę branduolinio ginklo parengimo puolimui procedūrą.
Incidentas
8 įtampos kupinas minutes pasaulis stovėjo ant atominio karo slenksčio. Viskas prasidėjo 1995 m. sausio 25-osios rytą. 9.24 val. Maskvos laiku (7.24 val. Vidurio Europos laiku) Olenegorsko (Murmansko sritis) ankstyvojo perspėjimo radarų stoties operatoriai ekrane išvydo lemtingą blyksnį.
Viskas rodė, kad šiaurės vakarinėje Norvegijos pakrantėje buvo paleista daugiapakopė raketa, kuri labai sparčiai kilo į dangų. Analizuodami jos skrydį, kariškiai priėjo prie išvados, kad tai gali būti balistinė raketa „Trident“, paleista iš JAV povandeninio laivo. Radarų operatoriai sulaikė kvėpavimą. Tokio tipo raketa per 15 minučių virš Maskvos galėjo atskraidinti 8 branduolines galvutes. Apie tai nedelsiant buvo informuotas Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas. Būtent tada pirmą ir vienintelį kartą istorijoje valstybės, turinčios branduolinį ginklą, vadovas pradėjo tiesioginį pasirengimą atominiam smūgiui. Jis aktyvavo vadinamąjį „branduolinį lagaminėlį“, kuriame buvo instrukcijos ir raktai, skirti apginkluoti branduolinių raketų galvutes.
|
Po akimirkos jam buvo perduota skubi žinia: Rusijos niekas nepuola. Raketa nebuvo nutaikyta į Maskvą, ji pradėjo tolti priešinga kryptimi, o po keliolikos minučių nukrito Špicbergeno teritorijoje. B. Jelcinas uždarė „lagaminėlį“ ir daugiau niekada jo nebeatvėrė.
Rusiška netvarka
Apie kelias minutes trukusią pavojaus būseną Rusijos piliečiai nebuvo informuoti, o Maskvos informacijos agentūros „Interfax“ pranešimai, išsiųsti į pasaulį tik po kelių valandų, buvo suformuluoti taip, kad kuriam laikui kilo informacinis chaosas. Remiantis šia informacija, rusai neva numušė virš jų šalies skridusią raketą. Tik po valandos „Interfax“ patikslino pranešimus, šį kartą pateikdama faktus atitinkančią informaciją.
Faktus patvirtino Norvegijos gynybos ministerija, pareikšdama, kad raketos paleidimas buvo visiškai taikus ir vykdytas kaip civilinės mokslinės programos, skirtos tirti šiaurės pašvaistę, dalis. Norvegai pridūrė, kad skrydis vyko pagal planą ir baigėsi taip, kaip numatyta – raketai sudužus paruoštame taške Špicbergene. Jie taip pat išreiškė nuostabą dėl Maskvoje kilusios panikos, nes likus kelioms savaitėms iki starto apie jį informavo 30 šalių, įskaitant Rusiją. Tuo tarpu Rusijos kariuomenė vis dar svarstė, ar tai nebuvo provokacija, skirta išbandyti jų radarų sistemas. Maskvos valdžia šiuo klausimu buvo itin jautri bent jau nuo 1987 metų. Tuomet 19-metis vokietis Mathiasas Rustas išjuokė sovietų priešlėktuvinę gynybą, kuri nesutrukdė jam nelegaliai praskristi virš SSRS teritorijos ir nusileisti Raudonojoje aikštėje.
Tačiau norvegų raketa nebuvo tyčinis Rusijos parengties patikrinimas. Apie tikrąjį testą rusai žinojo gerokai anksčiau, nors tai ir buvo visiškas atsitiktinumas. Paaiškėjo, kad informacija apie meteorologinės raketos „Black Brant XII“ startą, 1994 m. gruodį išsiųsta Rusijos užsienio reikalų ministerijai, šios žinybos nebuvo perduota ten, kur turėjo patekti. Todėl apie raketos paleidimą nieko nežinojo nei Generalinis štabas, nei kas nors kitas Rusijos kariuomenėje, įskaitant radarų tarnybas. Informuoti buvo tik... jūreiviai.
Kas būtų, jei...
1995 m. sausio 25 d. incidentas šiandien yra branduolinio ginklo istorijos anekdotas, tačiau komentatoriai nesutaria dėl šio įvykio reikšmės svorio. Britų BBC cituoja buvusį CŽA darbuotoją, kuris pripažino, kad tai buvo „pavojingiausias momentas branduolinių raketų eroje“. Kai kurie pabrėžė faktą, kad precedento neturintis „atominio lagaminėlio“ panaudojimas priartino pasaulį prie apokalipsės labiau nei bet kuriame kitame istorijos taške.
Kiti, pavyzdžiui, JT branduolinio nusiginklavimo ekspertas Pavelas Podvigas, buvo santūresni, teigdami, kad dešimties balų skalėje pagal atominio karo kilimo riziką šiam įvykiui skirtų daugiausia tris. Beje, spėliojama, kad informacija apie B. Jelcino atvertą „lagaminėlį“ galėjo būti sufabrikuota jau po paties įvykio.
