„Popierinis tigras“ narve: kodėl JAV nustojo bijoti Putino ir ką tai reiškia Lietuvai? ()
Vienintelė grėsmė yra „didžiausias pasaulyje branduolinis arsenalas“.
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_shaking_hands_with_President_of_the_United_States_of_America_Donald_Trump_after_a_joint_news_conference.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po ketverių metų karo Ukrainoje D. Trumpo administracija nustojo laikyti Rusiją pasauline grėsme.
Naujoje JAV nacionalinės gynybos strategijoje dokumentuotas Donaldo Trumpo administracijos pakartotinis Kremliaus keliamos grėsmės įvertinimas. Nors dabartinio prezidento pirmoji administracija 2018 m. įvertino Rusijos grėsmę kaip lygiavertę Kinijos grėsmei, antroji jo administracija dabar mano, kad Maskva kelia grėsmę tik Rytų Europos šalims, rašo „Agentsvo“..
2026 m. strategijoje Rusija vadinama nuolatine, bet valdoma grėsme, pirmiausia Rytų Europai. „Rusija taip pat parodė, kad turi nacionalinį ryžtą, reikalingą tęsti karą artimame užsienyje“, – teigiama dokumente.
Vienintelė grėsmė yra „didžiausias pasaulyje branduolinis arsenalas“, kurį Rusija toliau modernizuoja ir įvairina, taip pat povandeninių laivų, kosmoso ir kibernetiniai pajėgumai, juos Maskva galėtų panaudoti prieš JAV teritoriją.
|
Pasak Vašingtono, „Maskva neturi jokių galimybių siekti hegemonijos Europoje“. Europos NATO narės lenkia Rusiją ekonominiu mastu, gyventojų skaičiumi ir, atitinkamai, latentine karine galia. Vien Vokietijos ekonomika yra didesnė nei Rusijos, teigiama dokumente.
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, Jungtinės Valstijos ketina „teikti pirmenybę JAV tėvynės gynybai ir Kinijos suvaldymui“.
2018 m. strategija. Prieš aštuonerius metus D. Trumpo administracija Rusijos keliamą grėsmę laikė panašia į keliamą Kinijo: „pagrindinis iššūkis JAV gerovei ir saugumui yra atsinaujinusi ilgalaikė strateginė konkurencija iš šalių, kurias Nacionalinė saugumo strategija priskiria revizionistinėms valstybėms. Vis labiau aiškėja, kad Kinija ir Rusija siekia formuoti pasaulį, atitinkantį jų autoritarinį modelį“.
Strategijoje pažymėta, kad Rusija jau pažeidė kaimyninių šalių sienas ir siekia veto teisės dėl savo kaimynų ekonominių, diplomatinių ir saugumo sprendimų, siekdama pakenkti NATO ir pertvarkyti saugumo bei ekonomines struktūras Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. JAV pareigūnai buvo susirūpinę tiek dėl Rusijos branduolinio arsenalo plėtros ir modernizavimo, tiek dėl „naujų technologijų naudojimo demokratiniams procesams Sakartvele, Kryme ir rytų Ukrainoje diskredituoti ir pakenkti“.
„Ilgalaikė strateginė konkurencija su Kinija ir Rusija yra svarbiausias prioritetas ir reikalauja tiek didesnių, tiek nuolatinių investicijų, atsižvelgiant į grėsmių, kurias jos kelia JAV saugumui ir gerovei šiandien, mastą ir tikimybę, kad šios grėsmės ateityje sustiprės“, – 2018 m. pareiškė Pentagonas.
2022 m. strategija. Joe Bideno administracija Rusiją laikė rimtesne grėsme nei antroji D. Trumpo administracija. Pentagono strategijoje tuo metu buvo pažymėta, kad Jungtinės Valstijos daugiausia dėmesio skiria Kinijai kaip pagrindiniam pavojui, tačiau taip pat turi spręsti „išreikštos Rusijos keliamos grėsmės, kurią pastaruoju metu demonstravo jos neapgalvotas ir tolesnis įsiveržimas į Ukrainą“, klausimą.
Jungtinės Valstijos įsipareigojo išlaikyti „tvirtą atgrasymą nuo Rusijos agresijos prieš gyvybiškai svarbius JAV nacionalinius interesus, įskaitant mūsų sąjungininkes“, ir prognozavo, kad vis dažniau susidurs su Kinijos ir Rusijos „sulaikymo iššūkiu“.
Iš viso 89 puslapių strategijoje Rusija buvo paminėta 80 kartų. Palyginimui, naujoje 34 puslapių strategijoje Rusija minima 15 kartų. 14 puslapių dokumente, parašytame 2018 m., Rusija minima šešis kartus.
Karas Ukrainoje išsekino Rusijos išteklius. Remiantis „The Economist“ skaičiavimais, iki 2025 m. Rusija užėmė mažiau nei 1 % Ukrainos teritorijos ir prarado daugiau nei 100 000 žuvusių karių.
.jpg)
